Lyrics?

Ištiesų pavadinau taip,nes besitvarkydama virtuve vakar vakare, klausiausi radijo ir ten užgrojo kažkokia lietuviška daina. Žinoma,iškart atkreipiau dėmesį į šiuos dainos žodžius(bent jau kažkaą panašaus dainavo,nebeprisimenu tiksliai)- " Kai stovėjau priešais tave, aš pagalvojau -" Pirmą kartą stoviu taip arti stebuklo"." Taip, žmogau,šie žodžiai tikrai geri. Tai vat, vien dėl šio menkniekio pavadinau šį įrašą būtent taip. :ddd Man atrodo, jog man reiktų nustoti vis kiekviename įraše aiškinti kodėl tą įrašą pavadinau būtent taip xd

Aš seku ir skaitau vienos savo pažystamos kūrybos tinklaraštį, kuriame dar visai neseniai pradėta istorija. Jei jūs turite pilnai laiko,ir neturite jo kaip leisti,tad nusprendėte tai paskaityti, tikriausiai nieko labai jau įdomaus neperskaitėte. tačiau ar pastebėjote,kaip tame tinklaraštyje,toje istorijoje, visi jausmai ir visą kitą yra išreiškiama įfomiais žodžių junginiais, ir šiaip labai "kabinančiai" išreikštos mintys. Štai kodėl aš iškart pamėgau jos kūrybą. Bet tai parašiau ir dėl to,jog pastebėtumėte itin gerą būtybę internete(Marcelę), bet ir todėl,jog turiu jums(keliems šio - mano - nesąmoningo ir "šieną ravinčio" tinklaraščio skaitytojams) klausimą- ar verta man pradėti kurti istoriją? Kurti istoriją,tarkim, tam atskirai sukurtame tinklaraštyje? Na, aš visada kupina minčių istorijoms, bet ne vieną kartą esu mąsčiusi,jog tos mano mintys ganėtinai banalios.... Ir manau panašių minčių,kokių turiu aš, turi ir ne vienas internete besilankantis asmuo. tad nė nežinau,ar verta tai daryti x.x

Dabar pasigirsiu, jog pagaliau, po...Kokių pusės metų pertraukos,o gal net ir visų metų, pagaliau gavau komplimentą,kuris man tikrai daug reiškia, o tas komplimentas sakė tai,jog aš esu išskirtinė. Žinoma, jeigu sužinotumėte,kokia tema buvo kalbėta,ir kaip buvo gautas tas komplimentas, sakytumėte,jog vis dėl to tai nė iš tolo neprimena komplimento. bet nesigilinkim,leiskim man pasidžiaugti :ddd

Kadangi taip pat išgirdau ne tik tą velnio neštą komplimentą,jog esu graži(nieko blogo nenorėjau pasakyti apie tą žmogų,kuris man tai sakė ir aplamai apie patį komplimentą,bet taip tik įdomiau skamba xd), bet ir sužinojau,jog esu vis dėl to kažkam brangi. Tad iškart šovė mintis į galvą, jog vis dėlto, gyvenu nebereikalo? Gyvenu ne tik sau, ne tik dėl savęs(žinoma ir šeimos), bet ir dar dėl kažko,huh? Man atrodo, jei jau esi kažkam tikrai begalo brangus žmogus, tu jau gyveni. Iki tol,kol netampi kam nors begalo brangus žmogus(žinoma, išimtis šeima,nes manau,kad ir kokia "tragedija" būtų šeimą,vienam iš šeimos nariui tu būsi tikrai labai brangus žmogus), tu tik volioji š**ą sau po kojom. Žinoma,atsitinka tokių dalykų,jog netenki to žmogaus,kuris buvo tau brangus,ir kuriam buvau tu brangus,bet tuomet, nepaisant to,jog turėsi savo angelą sargą(taip,aš esu ganėtinai tikinti) ir širdyje tau jis vis dar bus brangus, tu ir toliau voliosi š**ą, kol nesurasi vėl žmogaus,kuriam tu būsi brangus ir kuris tau bus brangus. Gal ir atrodo pesimistiškai,bet tokia ta realybė, pripažink. Tai vat, aš dabar tikrai gyvenu.

Iškart pasakysiu,kam ruošiuosi. Kitas įrašas tikrai nebus rytoj. Mat kitas įrašas bus apie mane kamuojančius ganėtinai keistus,įdomius,kvailus ir šiaip klausimus. Sudominau? Jei ne, pašli tūdą, suka. :ddddd Aš aplamai kažkokias pošlybes rašau savo blog'e.. :ddd 

:dd Prajuokino..  xd