Yeah. dabar mano 50 procentų minčių sukasi tik apie gitarą.... Gitaras... Daugybę gitarų.....O nuo ko viskas prasidėjo? O.o Nuo paprasčiausios gitaros. paprastame turguje. pardavinėjo gitaras. Užteko kelių brūkštelėjimų per vieną gitarą, per kitą, trečia. Staiga,akys užkliuvo už paprastutės,baltos gitaros. Per ją, ištiesūs ranka,brūkštėlėjau. Garsas buvo visiškai kitoks nei praeitų gitarų. Šios skambesys ėjo per ausis ir gilyn į širdį. Tuomet brūkštelėjau antrą kart, tuomet jau įsitikinau,jog garsas nuėjo į širdį. Svarbiausia,jog nė nepaėmus į rankas gitaros,tik bet kaip brūkštelėjus per ją,garsas paliko didelį įspūdį. Jau tereikėjo,jog mamytė ištrauktų tuos pinigus už gitarą iš savo piniginės,bet to nebuvo. Vietoj šio veiksmo,sekė tokie žodžiai-einam toliau,gal ką pamatysim, paskui gal sugrįšim.". Na,nebuvo jokio sugrįžimo prie tos gitaros.... Nieko tokio. Dar vienas nusivylimas mano "nusivylimų saraše". Tikriausiai čia jau būtų koks 489 įrašas.
Joninės. Jų nešvenčiau. Tai tiek. Tačiau per jas patyriau kokius 5 nusivylimus. Na, koks skirtumas,aš juk pripratus :) (Po kiek laiko mano organizmas taps atsparus nusivylimams,ir man nebeskaudės,kaip skauda dabar po kiekvieno to įvykio :)) o.o )
2 komentarai (-ų):
Linkiu gauti tau kuo puikiausią gitarą apie kokią svajoji ^^
Aš irgi Joninių nešvenčiau. Nėra su kuo, kaip visad :D
Ačiū už linkėjimus :)
Man tai ne tai kad nebuvo su kuo,o tai,jog mano keli draugai(kurie man tokie jau nebėra) turėjo planų,kuriuose nebuvo manęs.Ir tiek.
Rašyti komentarą