Taip.
Ryte rašau įrašą. Pirmą kartą. Ir tik todėl,jog žinau,kad ši diena man bus kupina darbo,bet vargu ar aš tą darbą visą dieną darysiu. Stumsiu laiką viduje verkdama,kodėl negaliu būti ūbage ir šalti dabar prie IKI įėjimo. Kodėl turiu mokytis. Neisiu į lauką visą dieną,nes sakysiu-negaliu,turiu daryti namų darbus,nors neesmė,jog juos pradėsiu tik 8 vakaro. Bet žinau,kad rašyti naktimis,man yra daug sunkiau.
Tad rašau ryte. Sėdinti tik su pižama,baltomis(gal nevisai) kojinėmis,su tapkutėmis,kurios šildo tik padus ir akiniais ant nosies,kūrių aš nekenčiu.
Aš pati savo įrašuose pastebėjau,jog duodu sau per daug klausimų. Gaila,kad arba pati į juos atsakau,sunkiai sukdama galvą,arba į juos niekas neatsako. Nu bet rimtai,o на хуи tie atsakymai? Bet gal pirmiau reiktų klausti-o kodėl klausi? Kodėl tu klausi? Na va,ir vėl klausinėju. geriau išvis pamiršti,ir daugiau savo blog'e niekada neklaust. Nei savęs,nei kitų.
Pamiršau,kaip reikia džiaugtis sniegu. Jo yra,bet ne per daugiausiai. Bet tai nesvarbu,juk galėčiau eiti į lauką ir pati pargriūti,išsivolioti tame baltume. ir tipo "aaaa,mane maudo!"..Įsivaizduojamas draugas. Taip gyvenimas lėmė,jog gyvenu tokioje vietoje,kur žmonės,arba vyresni už mane 5 metais,arba jaunesni 5 metais. Mano amžiaus žmonės,t.y mano du klasiokai,gyvena su manimi toje pačioje laiptinėje,tik gaila,kad jie turi savų reikalų,su kitais žmonėmis kažkur kitur. Ir dar,aš pati lėmiau,jog esu tokio būdo žmogus,jog su draugais,tiksliau,klasės draugais,nesutariu,kūrie gyvena netoli manęs. Tos kelios draugės,gyvena užmiestyje. Didelė problema. Na,teks kažkaip mokytis vienai džiaugtis. O taip norėtūsi turėti draugą šalia,kai nuo šlaito žiūri į apačioje esančius garažų stogus. Tuomet nieko nelaukus pasileidžiu šlaitu žemyn,jis iš paskos. Tuomet aš lipu ant stogų,jis iš paskos. O naktis tokia graži,tokia rami. Ir mes bėgdami abu per stogus,gąsdindami garažuose dirbančius vyrus,drumstūmėme tą nakties ramybę. Paskui,mus atsigulusius ant stogo ir žiūrinčius į nuostabiai žvaigždėtą dangų,apmėtytų sniego gniūžtėmis. Man tai jau būtų patirtas jausmas(nes kartą mane su draugais vasarą buvo apmėtę akmenimis,kai išgirdo,jog kažkas yra ant stgų,garažų savininkai,o paskui ir užsiviję per pakalnę,extrymo buvo tuomet). bet mes nesitrauktumėme. Juoktumėmės,ir toliau gulėtumėme. Štai vienas iš būdų,kaip džiaugtis žiema. Kaip džiaugtis ansti sutemstančiu dangumi. bet tai kaip buvo,taip ir liks svajuko dramblionė.
Bet aš džiaugiuosi muzika. Damn It! mano mp3 sugedo,tad dabar man bus tikrai ne per geriausias laikas.... Namuose,dar galiu per pc,per tv klausytis muzikos. Už namų ribos,nejaugi aš turėsiu klausytis Byberio,Lady kakų ir kitų mėšlo kūrėjų? Aš savo pažįstamų tarpe,turiu vos kelis žmones,kūrie klausosi tiiikrai geros muzikos. Gaila,kad tas mano klasės draugas neduos pasiklausyti savo telefono. Tad,teks kažkaip pačiai dainuoti. neturint balso. ir nemokant beatbox'o. Ach,dabar dar greičiau išprotėsiu dėl mokyklos. Nes mokykloje nusiramindavau tik su muzika. O dabar... regis,psichiatrinė ligoninė vis arčiau ir arčiau manęs. tėtukas buvo teisus. Bet ir aš nemelavau. Žinau,kad ji mane traukte traukia. negerai,kai muzika Tau gyvenime tiek daug reiškia.
Nekenčiu galvoti apie meilę. Ne-ken-čiu. bet tos mintys manęs neapleidžia. Jergutėliau,aš apie ją net ne su visais galiu kalbėtis. Ir ne visada sugebu. Ir aplamai,kol pats nemyli ir Tavęs nemyli,meilė atrodo toks begalo sunkus dalykas. Turint vaikiną,meilė daug lengvesnė atrodo. O jei jau turint vaikiną/merginą,meilė vis dar sunki atrodo,nemokat mylėti. Ir vėl aš apie ją kalbu. Sakau,kad nekenčiu....
Taip norėtūsi rašyti apie lietuvybę,patriotiškumą,žmones(globaliai apėmus),apie daug reikšmingesnių dalykų! Gaila,kadinternete tokie dalykai praranda savo reikšmingumą. Internetas,kaip mokykla mokinius,tokius dalykus nušlifuoja ir palieka pilkos mąsės būsenoje. Štai,dar 4 minutes ką nors parašau,o tuomet,"kimbu" į savo darbus. Taigi,manau,kad tomis reikšmingesnėmis temomis reikia kalbėti,o ne jomis rašyti tinklaraščiuose.
Ir vieną dalyką žinau,kad blog'ą turėsiu net kai būsiu 26 metų. Gal net vyresnė. Žinoma,įrašai bus visai kitokie. kardinaliai pasikeitę. Labai smagu matyti užseniečių šeimų tinklaraščius blogger'yje. Žaviai atrodo,kai kas savaitę tėvai parašo,kaip ūgtelėjo jų dukrytė,ką išmoko ir panašiai. Geras daiktas.
Viskas,dabar tikrai baigiu. Labanakt.
Aš tikrai neįsivaizduoju,kodėl būtent prie tokio įrašo,turėtų skambėti tokia muzika. bet man M.K.Čiurlionis tiek praplovęs smegenis tiek savo darbais,tiek muzika,kad jo galiu klausytis. Raminanti melodija.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą