Kažkaip,paskaičius pastaruosius įrašus,pastebėjau,jog juose ne tiek jau daug mąstymo,kaip anksčiau. Šiaip, mano galva vis pilna minčių. Apie viską! o čia,paskaitai... Net keista matyti, jog aš-nelemta mąstytoja-rašau apie kažkokius banalius dienos įvykius. Paminėjus žodį-banalus-bijau vėl patapti tokia,kuriai visi įvykiai dienoje banalūs... Buvo užėjęs toks laikotarpis. Tai net bijau prisiminti....
Tai vat. Esmė tame,kad aš kiekvieną kaimirką vis mąstau. Vis apie ką nors kitką. Ir taip viską norisi išlieti visiems,arba bent vienam žmogui.... Atrodo-geras sprendimas-nueisiu ir išliesiu mintis savo blog'e. Prieinu prie kompiuterio,atsisėdu. Įsijungiu naršyklę "Operą" ir paspaudžiu ant laukelio,kuriame yra mano blog'as. Atsidaro langas su mano blog'u. paspaudžiu "Naujas pranešimas", atsidaro langas,kuriame galiu rašyti tą pranešimą. Tuomet praleidžiu porą minučių prie pabadinimo. O jau kai sugalvoju pavadinimą įrašui,dingsta visos tos mąstytojos mintys, ir lieka tiesiog paprasti tos dienos įvykiai. Manau,mano dienos ne tokios įdomios,jog būtų kam įdomu skaityti įvykius tą dieną. Tačiau mano mintys(taip,truputy per gerai apie save galvoju)-jos vertos daugiau dėmesio,nei mano dienos įvykiai. manau,visų mintys yra vertos daugiau dėmesio nei jų dienos įvykiai. Nors kas čia žino... Juk visuomet būna išimčių ;)
Toks jausmas,lyg dabar galiu būti laisva... Lygtais,jokių simpatijų niekam nejaučiu... Lyg ir mylėti nieko nemyliu ( apie šeimos narius tyliu,jiems jaučių daug daugiau,nei tik meilę). Ir staiga atsiranda žmogus. Kurio mintys-netikėtai sutampa su tavosiomis. Kurio mąstymas apie vienokius ar kitokius dalykus sutampa su tavo mąstymu. Ir dar vienas,kitas atsitiktinumas... Tik tiek užtenka,jog iš tavo galvos neišeitų tas žmogus. Sako-kuo labiau nori,kad tas žmogus dingtų iš tavo minčių,tuo labiau jis įsmigs tavo mintyse. Tai va, o aš bandau negalvoti apie jį,ir kas iš to? Taip vat,imu,pradedu galvoti apie muzika,muzikantus. Ir iš niekur nieko į galvą šauna jonuotrauką,jo mintis apie kokį nors dalyką... Žodžiu,tokie dalykai mane žudo. Nu jau,per stipriai pasakiau. Tiksliau-kankina.
To žmogaus aš beveik nepažystu. Kas mane supras? Supras tik žmogus,kuriam buvo atsitike panašiai,ar yra panašaus būdo,kaip manojo. Tad jei jau tau panašiai yra buve,parašyk man. Numeris- 8601663*7. Arba rašyk į komentarus. Nes tiksliau šią situaciją noriu papasakoti kam nors,kas mane supras... Ir nesityčios!...
Šiek tiek muzikos pačiai pabaigai:
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
4 komentarai (-ų):
Su mintimis man tas pats būna taigi geriausiai manau yra kai mintis tik šauna tau į galvą ją reikia užsirašyti telefone ar užrašų knygutėje. Beje mielas backgroundas :)
Rimtai taip galvoji? Aš taip darydavau,bet manydavau,jog tai ką darau-kvaila.... Teks grįžti prie to įpročio,tuomet :)
P.S ačiū,stengiausi :D :)
Gal ir atrodo kvailai ir senamadiškai, bet tai TIKRAI efektyvu. Vėliau labai įdomu skaityti ką kažkada galvojai ar veikiai.
Aišku. Džiugu išgirstit(perskaityti) tokią nuomonę :)
Rašyti komentarą