Mintys,mintelės,mintučiukės,mintutytės.

Kodėl ta neva širdutė suskilus? Nes geriausių draugų nebūna.

Jų mano galvoje pilna. tik kažkaip,sunku man jas išreikšti pastaruoju metu. Savo tinklaraštyje. Šį kartą pasistengsiu. Tik tikriausiai,vėl kalbėsiu apie citatas... Kam jos patinka? Nepatinka?

Pirmoji ciatat,kurią aš labai labai labai labai noriu ir jau senai norėjau čia parašyti,yra ši: "Aš negaliu turėti tikro draugo. Žmonės gali tik manęs pasigailėti, bet mylėti niekas manęs negali. Aš nenoriu pasigailėjimo, aš noriu meilės!" I. Šeinius-Kuprelis. Va taip būna,kai pradedi po ilgos pertraukos pradedi skaityti knygą,ir iškart nori visą ją cituoti. Kodėl aš norėjau taip paskelbti viešai šią citatą? Nes ji,kažkokiu būdu,tinka man. Mano draugės sakytų kitaip, net pyktu ant manęs,jog aš taip drįstu teigti. bet kas tiesa,tas tiesa. Ši citata man tinka. Bet palaukit to,ką aš pasakysiu apie ciatatas kitoje pastraipoje.

Mano asmeminė nuomonė yra tokia, jog nereikia vadovautis ar gyventi kitų žmonių citatomis. Žinoma,gali jas karts nuo karto panaudoti. Bet geriau jomis nesinaudoti aplamai gyvenime. reikia gyventi taip,jog tavo žodžius cituotų. O jau ką tie žmonės darys su tavo citatomis,velniai težino. Pati pykstu ant žmonių,kurie per daug vadovaujasi įžymių mokslininkų ar filosofų mintimis/citatomis. Nors,kaip matėte,pati taip pasielgiau šiame pranešime-panaudojau citatą ir dar paskiau,jog ji man tinka. Gaunasi taip,jog aš pati sau prieštarauju. Kaip su manim sudėtinga... man pačiai nebent. Ai,dar mamukas sakė,jog su manim sudėtinga labai. nežinau,teigiama ar neigiama tai savybė.

Šiame yra turėjo būti tik pagrindinė mintis-citatos. Bet kažkodėl,antros temos,apie ką aš čia norėjau rašyti,neprisimenu... Nusišaut su stiklo šuke reikėtų tokioje situacijoje.

Mokykla,mokykla,mokykla. pažystu žmonių,kūrie tik išgirdę žodį mokykla,labai supyksta. Užduodi klausimą susijusį bet kaip su mokykla,jie nutyli,arba praleidžia klausimą. Ir net dažnai depresuoja dėl dalykų,susijusių su mokykla. ką aš darau,jog man taip nebūtų? perspėjimas-nesu klasės siela,ir nesu tas iš daugelio žmonių,kuris eina į mokyklą dėl draugų. Aš einu į mokyklą dėl keletos mokytojų ir žinių. pamatę šiuos žodžius,mano klasės draugai vėl prilipdytų pravardę man-knygų žiūrkė/moksliukė. Nors tokia nesu. Žodžiu. Tai ką aš darau? Turiu kitokį mąstymą. Tiesiog teigiamai vertinu visas tas žinias,gaunamas mokykloje. neimu į galvą labai,jog nenusisekė koks kontrolinis. Nors ir atsiimu dėl blogo kontrolinio. reikia pozityviau žiūrėti į mokyklą,juk tai,vis dėlto,tavo gyvenimo dalis(nebent tu jau baigęs tą pragarą). Su pozityvesniu mąstymu į mokyklą,ir penktadienis greičiau ateina. Rimtai.

O pačiame gale šio įrašo,įkeliu nuotrauką,neišsiilgusiems mano veido: