Žemyn upe,Žemyn upe,Plaukia *ūdas palengva,Žemyn upe!

Jaaazau,kaip aš laukiau šio įrašo! 

Gaila tik to,kad šiam įrašui temą radau interneto dėka. Tikrai gaila. Bet nesigilinkim ir nesirūpinkim,nes aš ŽIAURIAI noriu išreikšti savo nuomone apie tuos *ūdus.

Priminsiu pirmiausia vieną mielą mano tėtuko citatą: "ir gerai,Juste,jog bandai plaukt prieš srovę,o ne kartu su tais *ūdais! Dėl to aš Tave myliu ir gerbiu,ir dėl to Tu esi Tu,o ne kažkas kitas. Dėl to Tu esi būtent tokia,kokia esi. Didžiuojuosi Tavimi". Nu nežinau,gal kiek netiksliai,bet esmę tikiuosi labai,supratot.

O vaaaat,ką aš noriu pasakyti.... Jog ta tekanti srovė mane užmuš. Vieną dieną aš joje paskęsiu,jei nerasiu atramos. Nu kaip mane juokina tokie pasakymai(gaila,jog teks mano klasės drauges cituoti,nooooors,jos tik kaip pavyzdys,daug kas taip sako,kaip jos,šiose citatose):

Jei kiti taip daro,tai kodėl aš negaliu?

URGHHHHHHHHHH. Kodėl visi,norėdami pasiplauti nuo bėdos,naudoja tokią frazę? Taaaip,plaukime visi pasroviui,nes n* mums reikia kažkam priešintis? Kodėl aš turėčiau būti kitoks? Kodėl turėčiau elgtis kitaip? Kodėl turėčiau elgtis,taip,kaip iš tiesų noriu,jei elgdamasis taip,kaip visi,,gausiu daugumos pripažinimą? Nu kaaam?

Tikriausiai štai tokius klausimus uždavinėja to žmogaus pasamonė,kuris taip daro-eina pasroviui. Ši citata mane užknisa lygiai taip pat,kaip mano nesugebėjimas reikšti laisvai savo nuomone tarp klasės draugų. Ir šiaip,didelėje grupėje žmonių. O tai yra laabai žiauru.

Na,o toliau eina sinonimai šios citatos-Taip daro visi dešimtokai/dvyliktokai/senukai. Tu tipo darytum kitaip?

Džiaugiuosi,jog dažniausiai laikausi savo,ir mano nuomonė dažnai skiriasi nuo tų žmonių,tarp kurių gyventu. Dažnai jos ir laikausi. Retkarčiais reikia tiesiog nusleisti,ir tai pdarau. Žinoma,tik tokiu atveju,jei žinau,kad tai man nepakenks,aki nusileisiu. jei man pakenks tai,kad laikausi savo nuomonės ir neinu pasroviui,man nerūpės. Nes tas laikymasis savos nuomonės,savo būdo,kaip ir šioks toks principas. O mano principai plieniniai.

Aš per daug normaliai jaučiusoi,prie ko aš visai nepratus,tad išreikšti tą pykti man labai sunku...

Pyktį,kūrį jaučiu,kai man pasako: Rimtai??? Kaip? Juk visi taip daro,kodėl tu kitaip? Nu davai,varyk su visais,davai,parūkyk,kaip visi daro,davai,bėgam iš pamokų,kaip visi bėga,davai,einam prisigert iki vėmimo,davai kaip visi nuuuu. Gal aš suknista mergaitė norinti gyventi normalų gyvenimą,maža mergaitė idealistė. Gal Tau taip atrodo. Bet aš ir nesakau,kad gyvenu šelmišką gyvenimą. Man visai nereikia nei rūkyti,nei gerti,nei eiti į diskotekas-panašių jaunimo dalykų man nereikia. man reikia,kad viskas būtų gerai-juoko. Tik tai. Juokas man atstoja visus narkotikus,visus vaistus ir visus problemų sprendimus. Visai kaip mano mintys. Tik jomis aš gyva. manau. Aš nežinau,kuom jos tokios ypatingos,bet aš išmąstau tokių dalykų,kad net pati pradedu savim žavėtis.

Aš nemoku savęs girti. Nemoku susitaikyti su tuo,kas man nepatinka. nemoku iššaiškinti( o gal kiti nemoka manęs suprasti). Ne-mo-ku. Nemoku susitaikyti su nusitatymais,kūrie jau yra amžių amžiais,kaip pvz: moteriai vieta tik virtuvėje. OO Jergutėliau, nežinau kas turėtų atsitikti,kad pamėgčiau gaminti maistą. Tikriausiai,mano šeima greit padvės nuo bado. Aš begalo noriu greičiau išsilaikyti teisęs,greičiau sukurti šeimą,gyventi nuosavame name/bute ir dirbti savo mėgiamą darbą. Aš nenoriu plaukti pasroviui,nenoriu užsidėti liūdno žmogaus kaukę,ir verkti kaip Lietuvoje sunku. Aš noriu džiaugtis savo gyvenimu,būti patriote ir bandyti kažkaip kažkokią žmonių grupę pakeisti. Pakeisti jų mąstyseną apie Lietuvą ir tikrąjį sunkumą. Visi tik ir sugeba tesakyti,kaip lengva svetur. nenoriu plaukti pasroviui ir imti viskas kas lengviausia,kas patiekta tiesiai ant lėkštutės. Aš noriu išsikovoti vieną ar kitą dalyką. Taip,aš to NORIU. Nenoriu sutikti su kvailu nusistaymų,jog jei moteris nėra gera šeimininkė virtuvėje-ji ten tokia ar anokia. Aš,tikriausiai,noriu kažkokios tobulybės. Neišsiplėskime apie tobulybę.

Šiam kartui,tikriausiai tik tiek ir tesugebėsiu parašyti.

Ramiam vakarui.