Pirmas.

Aš visai pamiršau, kad Žemėje smegenys pūva greičiau... Ar kadanors svajojai apie gyvenimą kokioje kitoje planetoje? Tarkime, Fredžio Merkurio planetoje? 

Žinai ką? Žinai. Žinau, kad žinai. Ar jau matei drugelį? Šiais kalendoriniais metais. Ar matei? Nes aš taip. Šiandien. Pamačiau. Geltoną. Kuriam negaliojo jokios žmogaus nustatytos taisyklės ir jokie įstatymai. Jis skrido skersai gatvės. Aš jam pavydėjau. Nes tai buvo pirmasis mano sutiktas drugelis. O staiga ir antrasis pasirodė. Rudas. Didelis. Jis... Jis buvo lyg vėjo plaiskomas. Kuriam, kaip ir geltonajam, negaliojo jokios taisyklės. Nes jis, o gal ji, buvo tiesiog gyva būtybė.

O ar jau matei pievą nusietą žibutėmis? Ar kokios kalvos šlaitą? Aš šiandien mačiau. Nesuprantu, kodėl tokie dalykiai šiandien traukė mano dėmesį. Bet jos žydėjo ryškiai. Pirmosios mano sutiktos šių metų žibutės. Kas jos? Augalas. Gyva būtybė? Vienam gal atrodys, kad taip, kitam ne. Mes visi suprantame dalykus skirtingai, ir tai nėra blogai. Vieni pradės rėkti - MOKSLININKAI ĮRODĖ/MOKSLININKAI JAU SENAI NUSTATĖ, JOG AUGALAI  ir t.t. Velniop mokslininkus, anksčiau žmonės manė, kad žemė plokščia, ir didelio streso nekėlė, tik mokslininkai ir tyrinėtojai ėjo iš proto...

Iš tiesų, kai pradedi pastebėti smulkmenas savo gyvenime, kurios gali Tavo niūrią dieną nuspalvinti kelių šiltų spalvų palete, tai jau gerai. Tau dabar suknistai labai blogai, nieko gero aplink save nematai? Žinoma, kad taip nėra, tokiu atveju, Tu to neskaitytum. Bet jei taip atsitiktų (žmogui dabartiniame pasaulyje reikėtų kuo mažiau liūdėti, nors tai padaryti pakankamai sunku), atmink - smulkemos tokiose situacijose turi didelę galią. Žinoma, jei būsi labai nervuotas, Tu to neatsiminsi... Bet pasistenk.

Ne, šiandien neberašysiu, dėl ko verta gyventi. Nes verta. Gyvenimas yra kupinas gražių, įdomių, šiltų ir neatrastų spalvų. Tik dabartinis pasaulis, kurį sukūrė žmogus, viską užgožia su sunkia ir stora, tamsia danga. Sugebėk atidengti ją, sugebėk pamatyti spalvotesnį pasaulį. Arba užsidėk 3D akinius....