I always knew I was a star, and now, the rest of the world seems to agree with me. Freddie Mercury
Pasakyk labas naujam įrašui, nes jis labai mandagus, išsilavinęs ir žinantis etiketo taisykles, tad su Tavimi jau šio sakinio pradžioje pasisveikino, bet Tu skaitei, ir to pasisveikinimo negirdėjai. Tavo problemos.
Tokio pavadinimo savo įrašui šiame tinklaraštyje visada norėjau. Ir šiandien, manyčiau, jis puikiausiai tinka ir tam kaip tik pats metas įvykti.
Ar yra teisybė šiame gyvenime?
Ar yra įsigaliojusi teisinga teisybė šiame pasaulyje?
Ar teisybė visiems vienoda?
Ar teisybė visada būna teisinga?
Ar pasaulį galėtų valdyti vienas žmogus?
Ar Tave kas nors šiuo metu valdo?
Ar esi užtikrintas tuo, ką darai?
Ar Tu pats teisingas?
Ar ir Tau, kaip ir man, į šiuos klausimus šią minutę yra giliai nusispjauti?
Devyni klausimai, į kuriuos neatsakei. Tiksliau, į paskutinį klausimą Tu atsakei. Sau galvoje. Net nenorėdamas, bet Tu pasakei sau - taip. Mintyse, tyliai, kad niekas negirdėtų. Nors esi kambaryje vienas tarp tuščių besielių daiktų. Na, gal koks katinas dabar meilikauja kur nors kamputyje su savimi arba Tave erzina. O gal net koks ir tarakonas ką tik prabėgo Tau už nugaros, ir Tu to nė nepastebėjai, kai tuo tarpu jis pavogė Tavo nekaltybę Tau to nejuntant. Žinau, perskaitei, Tavo smegenys nieko nesuprato, pats nenori suprasti, ir neketini visko perskaityti antrą kartą, kaip tai darai per lietuvių kalbos pamokas atliekant suvokimo testą. Ir neketinu nei kaltinti, nei prašyti, jog šiame įraše ką nors suprastum. Nors gal nesusilaikysiu, ir paprašysiu ką nors įžvelgti protingo šiame įraše. Jei pavyks - padovanosiu naktį. Aš asmeniškai rašau vien dėl to, kad nuvyti mintis, tokias žiauriai neigiamas ir žudikiškas. Kaltininkas? Mokykla, dėkui, kad paklausei ir rūpiniesi.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Ir vėl apie tą mokyklą... Žinau, apie ją kalbėti yra tiesiog beviltiška, nes ji per daug mūsų brangaus laiko atima vaikystėje. Kažkam tai suteikia geriausias akimirkas gyvenime. Bet žmogus - tokia vienadienė būtybė, kad net baisu, kaip mes dažnai savo brangų laiką išnaudojame visiškai nepraktiškai ir ne tam, kam iš tiesų reikia jį naudoti (laiką). Ypač šiuolaikinis žmogus per daug laiko nervuojasi. Dėl ko? Manyčiau, dėl neteisingumo pasaulyje. Ir dėl žiauriai iškrypusio supratimo apie jį. Dabar sunku surasti grupelę žmonių, kūrie apie tokį reikšmingą dalyką galvotų vienareikšmiškai taip pat. O tai tikrai palengvintų gyvenimus. Ir dažnai pasitaiko taip, jog - kas vienam žmogui atrodo labai teisinga, Tau atrodo didžiausia neteisybė įvykusi iki šiol Tavo gyvenime. Taip ir man šiuo metu yra. Ir ši neteisybė atbaido nuo norėjimo išmokti ir pabėgti rusų kalbą.
Tiesą sakant, nekenčiu švietimo reformų Lietuvoje.
Jos neteisingos. Man. Ir daugeliui mokinių taip atrodo.
Bet aukščiausiesiems tai atrodo labai teisingas mokymo kelias.
Tegul, gadina protus ir malą mus kaip kumpius su mėsmale.
Panaikina asmenybes. O kas norės, nubėgs nuo to tako.
Grįs savo kelią, kuriuo tuo pačiu metu ir eis. Sunkiai, bet eis.
Ir tuomet pasieks tą šviesą, kuriai išlaikyti pakako valdžios biudžete esančių pinigų.
P.S Mano kūnas, ties kaktos sritimi, jau visą dieną iš vidaus daro remontą, nes skauda būtent taip, lyg ten kaltų dailylentes iš vidaus.
P.S.S Ką veiki? Kodėl nekuri plano, kaip užvaldyti savo smegenų ląsteles, paskui viso kūno, ir galiausiai planetos gyventojų?
Šiuo metu labiausiai raminanti muzika...
Mamaaaaa oooh,
I don't want to die,
I sometimes wish I'd never been born at all.
I don't want to die,
I sometimes wish I'd never been born at all.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą