Visos tos mintys, kurios man atrodė kažkada labai protingos, kur žodis su žodžiu nesudaro sakinio, tačiau atrodo protinga mintis, ir pavadinama sakiniu, įvairių keistai bet galvoje paliekant pėdsaką skambančių žodžių kratiniai - visa tai pabodo. Arba aš (neteisingai) dabar susivokiau, kad visas tokių minčių skaitymas buvo kvailas laiko švaistymas ir jokios naudos mano smegenims nedavė. Kur buvo kalbama apie smegenų plovimus, bet tai skaitant, tas smegenų plovimas galbūt tesiogiai vyko tuo momentu. Man pabodo. Tie minčių kratiniai apie nieką, ir taip sudarantys viską mano galvoje. Bet aš to neatsisakau. Nes tai savotiška žmogaus kūryba. Talentas. Ir taip leidžiu toliau plauti mano smegenis. Prašau, į valias.
Man pabodo dirbtinumas. O gal tiksliau - kaukės. Nebesuprantu kaukių. Ar aš jas turiu? Žinoma, visi mes jas turim. Bet vieni jas nusiima, kiti ne. Kai kurie su viena, o gal net keliomis, yra suaugę. Ir tai knisa. Stovi, lyg ir bendrauji su tuo žmogumi akis į akį, šypsaisi, tačiau viduje šlykštiesi to žmogaus dirbtinumu ir su jo veido oda suaugusia kauke. Parašysiu girdėtą sakinį - mes visi tokie paprastai vienodi, bet tuo pačiu tokie beprotiškai skirtingi. Dvi būtybės viename. Visi mes tokie. Bet vieni labiau. Pabodo šlykštėtis žmonėmis arba juos praleisti pro akis ir visus vadinti beprotiškai neįdomiais. Galbūt viskas iš manęs, ir aš pati patapau beviltiškai nuobodi. Tiek beviltiškai, jog jausmingesnis asmuo šiuo mano beviltiškumu apsiašarotų. Ir šią nuobodybę perkeliu ant kitų asmenų pečių, kad būtų lengviau sau pačiai.
Šiandien panorau rašyti. Daug rašyti. Čia. Apie nežinau ką. Tiesiog pilti mintis.
Pastarosiomis dienomis man taip gražu patapo lesbiečių poros ir tos "paprastosios/natūralios" poros (vaikinai su merginomis). Prie gėjų grožio dar nepripratau. Nors ir lesbietės ne visos man gražiai atrodo. Nu bet aplamai baisybė, kad man tai atrodo gražu. O apie Neries atspindžio man į akis važiuojant dviračiu grožį net nekalbėsiu ir nerašysiu. Rašau, nes man tiesiog reikia viską, kas susikaupę iš nieko mano sąmonėje, kažkaip kažkur kažkokiu būdu išlieti. Čia tinkama vieta. Žalia spalva. Ji natūrali graži. Ant balto popieriaus lapo jau nebe. Kaip lapas gali būti baltas, jei jis iš medienos, o mediena ruda(paimkim šią spalvą su visais atspalviais)? Ačiū, chemiją aš beveik moku. Nereikia chemijos. nereikia mokslų. Reikia gyvenimiškos patirties. Reikia gyvenimo. Bet žmogus retai to turi per mokslus.
Ką tik į galvą šovė mintis, jog man reikia natūralumo. Gaila, kad tokio dalyko parduotuvėse nenusiperkama. Net nelegaliai niekas jo negamina. Dar baisiausia, jog natūralumo neįmanoma pagaminti. Nes jei pagaminti, tai dirbtinas natūralumas. Man reikia natūralaus natūralumo. Kaip kažkam sexo, kaip kažkam meilės, kaip kažkam apkabinimo, kaip kažkam alaus, kaip kažkam čeburėko ar kebabo, taip man natūralumo. Nors kruopelytę, prašyčiau.
Liksiu dėkingai dėkinga bei skolinga.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą