KO ČIA PURKŠTAUJI.

Čia toks retorinis dalykas.
Pirmadinies, savaitgalio pabaiga, atostogų pabaiga ar dar kokio nors laiko pabaiga. KOKS SKIRTUMAS? Šiaip, laikas neturi pabaigos. Tad. Visų šių dalykų, kurių nemėgsta, tikriausiai, nė vienas normalus ir nevisai normalus žmogus, pabaiga yra ir kažko kito, tęsinio, pradžia. Moksleiviams tai gyvenimas nuo savaitgalio iki savaitgalio. Nemėgsti pirmadienių? O kaip Tu be jų sulauksi antradienio, kurį pragyvenus sulauksi trečiadienio ir taip toliau iki Tavo išsvajotojo penktadienio? KAIP, madafaka, kaip?!
Per dažnai dabartinis žmogus purkštauja lyg užstrigęs lauko vejos drėkintuvas dėl nieko. [loading]
Po 10 minučių tylos galvoje pagalvojau: kas blogiau, ar kai žmogus purkštauja, ar kai jis sako, kad jam pochui, nors jam nifiga ne pochui? Pirmu atveju, tai pakankamai erzinantis reikalas, nuteikiantis aplinkinius tik liūdėjimui kartu ir tuomet užstrigusių purkštukų armija didėja. Tuomet Tu turi didesnę tikimybę sušlapti nuo jų purkštavimų ir nuo Tavo veido kartu su vandenėliu nutekės ir šypsena. Iki kokio nors rankšluostuko pasirodymo. Jei per sudėtinga, tai rankšluostuką interpretuokime kaip kokį pokalbį su širdžiai artimu žmogumi, linksmo video pažiūrėjimą ar knygos skaitymą. Na, ar dar kažkuom panašiu. O antruoju variantu, Tave tai irgi erzina, bet erzina kitaip. Kaip aš reaguoju į tokius (ne)pochuistus? Taip ir norisi jiems atlikti FACEBOOK visomis įmanomomis jėgomis, kad jie atsikvošėtų. Atsikvošėtų tam, kad suprastų, jog sakant, jog Tau tai neįdomu/nerūpi/nesvarbu, nuo Tavęs problemos ir darbai nepabėgs. Tu vis vien šiandien ar rytoj, gal net po metų ar dviejų, turėsi tai padaryti ir padarius ištrinti, paimti aplanką ir išmesti jį į šiūkšliadėžę. Arba tiesiog paspausti ant jo dešinį pelės klavišą ir paspausti "Delete". BET TO NEGALĖSI PADARYTI, jei tiesiog pasakysi "man pochui". Tai pasakius, Tau išmes error lentelę su užrašu: JŪS NEGALITE IŠTRINTI ŠIO APLANKO, NES TURITE NEATLIKTŲ DARBŲ". Tuomet Tu stengsiesi sukurti naują aplanką, tuomet tame aplanke dar aplanką ir taip jau iki limito, kol galiausiai savo pagrindinį aplanką, kurio neleidžia ištrinti, nukiši į paskutinijį ir palikus jį ten, eini pračekinti savo feisbuko ir įkelti ten kokio nors hipsteriško paveiksliuko su užrašu " O MAN PX". Iki ko prisigyvenom, kad aiškinu Tau kaip noliferiui... Čia panašu į naujosios kartos rašytojo esę :)
Ir visą tai, mes, ponai, vadiname vienu, gražiu, gal ne visai, daug reiškiančiu kiekvienam, žodžiu - gyvenimu. Taigi, kuris variantas blogesnis? Man jie abu sukelia neigiamas emocijas ir abudu vienodai erzina. Nors, kokioje nors skalėje, tarkime, termometro gyvsidabriu matuojant, antrasis variantas vienu laipsniu mano raują užkaitina labiau. Pasijaučiau bulve.
Tuomet, po viso šito, kyla vienas klausimas, kuris pavadinime parašytas retoriniu sakiniu (Jei toks yra. Jei nėra - bus.) - Ko čia purkštauji?
Keista, kai žmogus dažniausiai purkštauja dėl laiko arba darbų, kuriuos jie turi atlikti, bet nenori, ar jiems tai nesiseka, bet vis vien neturi kur dėtis. O vat dėl žmonių verkia. Jei būtų atvirkščiai...? Galėtų nebūti atvirkščiai. O gal? Man atrodo, kad žmonės daugiau purkštauja dėl tų darbų ar laiko, o dėl žmonių mažiau verkia. Nors ne. Yra atvrkščiai. Na, bet kad ir kaip ten bebūtų, galėtų būti atvirkščiai.

P.S Dėl to "galėtų būti atvirkščiai", tai tai tik parodo, jog gyvenimas per greit atsibosta, todėl nereikia stovėti vietoje, nereikia laukti, tuomet nebus kada atsibosti gyvenimui ir nereikės to atvirkščiojo dėsnio.