Jausmas viduje.

Va taip va. Paveiksliukas tikrai kažką reiškia. Įsigilint reikia.Šiandien aš parašysiu apie jausmus.

Boring,ane? Nu tai neskaitom,paspaudžiam tą raudoną x,kamputyje,nueinam į START,nuvedam pelyte ant turn off mygtuko,paspaudžiam,paspaudžiam išjungimo mygtuko ir lai kompas ilsisi ramybėje,o tu keliauji į lauką. O jei tu vis dar skaitai,tai tuomet skaityk iki galo.

Jaučiuosi viduje žiauriai žiauriai sumautai. Jog negaliu nieko pakeisti. Jog nuo mažens pasirinkau tos mergaitės gyvenimą,kuri mokyklą norom nenorom privalo pabaigti gerais pažymiais. Nesiplėsiu ta tema. Negaliu pakeisti savęs tiek,kad būčiau laiminga... O gal negaliu rast žmogaus,kad būčiau laiminga iki tol,kol užmiegu.

Kiekvieną vakarą man reikia žmogaus,su kuriuo galėčiau taip nukreipti kalbas,mintis,jog nejausčiau tos mane gniaužiančios depresijos. Deja,nerandu tokio. Jo jo,turiu aš tų kontaktų telefone. Bet nu ne tas kažkas....

Dvi dienas iš eilės draugė klausė kas su manim blogai,
kad žaliai nagus nusilakavau. O man taip patinka. Štai kaip
aš atrodau neišsimiegojus. 

Kiekvieną mielą vakarą,nesvarbu kaip man gerai buvo mokykloje,ar kaip bus gerai kitą dieną,mane apima depresija. Tokia tiesiog sumalanti mane iš betono į smėlį. Tokį birų,laisvai vėjo blaškomą. ir šiandien,bekalbant su tėčiu(Fuck That,mano tėtis geriausias psichologas žemėje!),supratau,jog mano jėgos išsenka labiausiai mąstant. Apie save. Apie savo mintis. Kaip jas pertvarkyti,kurias ištrinti.... Ir toks nuolatinis mąstymas... O apie meilę tai vpš tyliu. 

Dabar perskaičiau viename bloge,vieną įrašą. Ir jis mane sunervino. regis,reiks nustoti skaitinėti kitų blog'us. Arba nustoti skaityti tuos beprasmius blog'us. Nors kas čia žino,gal mano ne ką geresnis...Jei aš š*dą malu,kaip ir tuose,kūrie man nepatinka, nušaukit mane. NES ŠŪDOMALIZMO PER DAUG VISUR.

Ir aš katik vėl... Tiksliau ką tik mane vėl persmelkė toks liūdesio jausmas... Padėkit man. Prašau. Arba. Regis ką tik supratau.... Man viel "meilių" priepuoliai.

O man nusispjaut,aš tanke sėdžiu. Pirmas kartas,
kai su mielu noru keliu nuotraukas į internetą. 

Juk aptikau daaaaaaaaaaaaaaar vieną vaikiną,su panašiu mąstymu. Ir dar tokį linksmą. Nu žodžiu. Tikriausiai noriu jį turėti kaip draugą,ir še tau kad nori,mano smegenys supranta,jog to nebus,tad ir valgo mane... Dieve,kokia aš protinga. Jau net ir pagalbos nebereik,žinau kad čia beviltiška.