Labas naktis.

Sveikas gyvas,skaitytojau.

Ši savaitė per daug gera. Tiksliau, šią savaitę aš jaučiuosi per daug gerai. Man taip jau laabai senai buvo. Man keista. Tuo pat ir baisu. Nes aš žinau, kad po gerų dalykų ateina kažkas labai blogo. Bet dabar ne apie tai. Aš jaučiuosi begalo gerai. Už lango pavasaris,širdį kosmosas, plaučiuose vanduo, smegenyse šilta. Ir aš taip noriu Jus visus apkabinti. Ši savaitė man tobula. Galiu tai drąsiai teigti. Pavasaris. Jis visur aplinkui. Mūsų smegenyse taipogi. Bet ar mano tinklaraštyje jis atsiras? Nemanau.

Aš viršuje labai laiminga. Be jokios priežasties. Ir tai labai gerai. Bet ar įmanoma iš vidaus ištraukti tą baimės jausmą taip lengvai, kaip lengvai iš pukinės pagalvės ištrauki pūką? Man tai ne. Man tai padaryti yra taip sunku, kaip sunku pagauti vėjo blaškomą pienės pūką vėjuotą vasaros dieną. O tie palyginimai duoda didelį efektą.

Bet aš nenoriu. NE-no-RIU. Apkrauti savo smegenų kažkokiomis baimėmis. Reikia gyventi,šypsotis,juoktis ir tiesiog būti laimingai. Visos baimės neturėtų sutrukdyti džiaugtis gyvenimu. O kada reikia paverkti? Kada paliūdėti? Gyvenime visada atsitinka blogi dalykai nelauktai. Ir jų karts nuo karto būna. Va tada,kai tokie dalykai neplanuoti ir netikėti būna, tada išsiverk,paliūdėk. Tau tai leidžiama daryti. O visą kitą likusį laiką-tiesiog džiaukis! Ir susirask, kas palaikytų Tau tokią nuostabią nuotaiką. 

tarkime man,asmeniškai,tokią puikią nuotaiką palaiko keli asmenys ir AC/DC muzika. Pažiūrėk.

Tu juk žinai,kad rojų mes galime susikurti čia-žemėje. O AC/DC sukūrė tądien velnišką rojų Argentinoje. Baltai juodas su baltais taškais pavydas. Man belieka mėgautis nuostabia muzika ir nerealiais video. Štai ir radau objektą, kuris man palaikytų tą nuoatiką.

Kažkaip nesiriša toks visai šviesus įrašas su blog'o stiliumi. Arba jau aš bandau taikyti įrašą prie tinklaraščio vyraujančių spalvų. 

Kodėl šis įrašas toks tuščias? Aš taip jaučiu. O gal, kai žmogus jaučiasi labai labai <...> gerai, jis ir būna tuščias? Nes viduje nėra dalyko, kuris jį padarytu pilnu? Sunkiu? Apsunkusiu dėl blogų minčių,kurios žmogų tempia žemyn? O geros mintys, gera nuotaika,laisvos smegenys, kelia tave į viršų? Tai ne rojus. Na, gal ir rojus. Bet ne pas Dievą. Kai esi tuščias gerąją prasme, kai esi lengvas, tuomet Tu esi vėjo blaškomas pūkas. Tave pūsto į visas puses, kažkas bando Tave pagauti, nepavyksta, Tu išslysti iš rankų,vėl pakyli, Tau į kitus nusispjaut, nes Tu esi laisvas. Bet juk pavyksta žmogui paimt ir pagaut tą pūką. Ir Tave kartais pagauna. Ir tada Tau leidžiama liūdėti, pykti, verkti, nervintis. Kol galiausiai vėl ištuštėji gerąją prasme.

Aš kartais pati savimi stebiuosi, kaip protingai surezgu kai kurias mintis. O perskaičius, suprantu, jog parašiau visai nedurnai ir man pavyko išreikšti tai,ką norėjau. Šį kartą taip ir yra.

Kada "pavasaris" įžengs į mano tinklaraštį... Nesvarbu. Aš labai linkiu kiekvienam iš mano skaitytojų palinkėti laisvės. Tikriausiai, tą laisvę galime įvardinti kaip "protinę laisvę". Jei turit geresnių pasiūlymų, kaip tokią laisvę įvardinti,mielai išklausysiu. O aš einu toliau palaikyti savo gerą nuotaiką. Su nerealia muzika. Velniškai nuteikiančia gerai nuotaikai.