Tie sunkumai tiek paprasti, jog net sunku juos išspręsti. Kodėl? nes jie paprasti. O kai paprasti, tai ir nekreipi dėmesio didelio į juos. O juk visus sunkumus reikia išspręsti, anksčiau ar vėliau.
O iš tiesų, rašyti normaliai tinklaraštį taip pat sunku, kaip pasakyti, kokia gera knyga/filmas yra, neatpasakojant jokios detalės iš turinio. Ką reiškia - normaliai rašyti tinklaraštį? Kai jame rašai įdomiai, bet be jokių detalių iš savo gyvenimo. Savo jausmų. Kur kažkaip vis vien išreiški savo nuomonę, bet tai mažai ką pasako apie Tave kaip žmogu, apie tavo būseną.
Aš taip nieko nuo savęs čia nenoriu rašyti. Jog, geriau, palinkėsiu tiesiog, kiekvienam atskirai iš jūsų, nusiraminkit. Rimtai taip. Išsitieskit savo kėdėję. Atsisėksit tiesiu stuburu. Giliai įkvėpkit. Iškėpkit. Galvoje prisiminkite visas problemas, kurias turite išspręsti. nesvarbu, jos lengvos, ar sudėtingos kaip kvantinė fizika septintokui. O dabar nusišypsok. Ne, ne kompiuterio ekranui. Sau. Taip iš širdies.
Klausi, kaip galima šypsotis sau, kai galvoje tokios problemos? Galima. Todėl, kad Tu pats žinai, kad tos problemos išsispręs. tavo ir aplinkinių, galbūt, draugų dėka.Jei turi problemų - gyveni. Svarbiausia, savęs neapsunkinti su tomis problemomis. Tiksliau, nepadaryti problemų tris kart sudėtingesnių savo kvailais išmyslais. kaip yra, taip. Nesikapstykit giliau viso to. Gyvenkit - klyskit, taisykit, verkit, džiaukitės, kvėpuokit (nepaduskit), sportuokit, užsiimk tuo, kas Tau patinka, išmėgink to, ko dar nebandęs, daryk nors kartą tai, ko nemėgsti. Gyvenkit.
P.S ar aš būčiau numirus, jei nebūčiau sužinojus visko, ką žinau iki dabar? Gal ir ne, bet gyventi normaliai nesugebėčiau.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą