Tuštybės mugė. Švenčiam!

I Can Be Anything

Ross Gardiner

So fuck you JG.

Šis žmogus... Huh, iš jo galima pasisemti išminties, ir pasitikėjimo savimi. Aš jo net nepažįstu, tačiau jo rašomos istorijos, ir jis pats, kaip asmenybė, kaip akotrius, kaip kūrėjas ir rašytojas... Žodžiu.

Tai va. 

Aš vėl noriu. Ir noriu daug. Galva apmėtyta norais, ir tuomet, iš dugno aukštyn lipa mintis, į šoną vydama tuos norus, ir štai ką man pasako - iš tiesų, nieko Tu nenori, kvaile Tu.

Pavasaris. Tai tikriausiai toks dažnai pasitaikantis reikalas tinklaraščiuose, bet dažnai apie jį yra rašoma viena tiesa. Jis gražus, atneša gera orą, saulę, šilumą, kažkam meilę. Anksčiau jis ir lietaus priduodavo.... Noriu lietaus. kad galėčiau išeiti į lauką ir sušlapti. nes dabartinis pavasaris visus veda iš proto. Ypač lovas.

Jos negeros. Kol miegi, jos Tau išsukinėja rankas, atidaužo kepenis ir suspardokojas taip, jog atsikėlęs jautiesi it iš po karo grįžęs. Jos išdavikės. Reikia pradėti miegoti ant grindų.

Ėjau iš mokyklos, ir galvojau - kada galėsiu atsipūsti nuo visų darbų? Pasijusti lyg plaukiu vandenynu į savo nuostabiąją negyvenamą salą be jokių pastangų? Atsakymas paprastas - niekada. Atostogos? Meh.. Jei pavyks, o aš tuo neabejoju, susitikti su kačiolakiu, tai bus geriausias dalykas, kuris galėjo man nutikti per atostogas... 

Mokykla...

FUCK YOU.

Why?

Because FUCK YOU, that's why...

Reikia nesutelkti dėmesio į šią velnio sukurtai skylei, ji tiesiog to neverta. bet kad nėra į ką kitą sukoncentruoti dėmesio.... Pradėjau bijoti dienos... Kažkada bijojau nakties, dabar bijau dienos. Nuostabu.