Gyventi verta... :)

Gyventi verta, nes esama komplimentų.

Laba diena. Ir man visai nesvarbu, jei Tu naktinėji ar vos pabudai iš miegų. Tavo smegenyse dabar diena. Jei naktis, Tu dabar greičiausiai būtum kur nors šaia traukinio bėgių, ant tilto ar šiaip vaikščiotum devyniaaukščių namų stogų atbrailomis. 

Neesu įsitikinusi, ar "esama" žodį parašiau taisyklingai.
Man atrodo, praeitame sakinyje padariau 3 klaidas gramatines padariau.
Kaip sakoma, jei atrodo - že(r?)gnotis reikia. Dėja, neketinu to daryti. I'm such a badass girl....
Tai vat, grįžkime prie PDKGTVG.... Nebešifruosiu jo. Nors tikrai žinau, jog vertėtų.



Komplimentai yra gerai. Jie yra labai gerai. Tai toks reikalas reikalaujantis tik Tavo smegenų ir liežuvio pagalbos. Manau, man sekasi sakyti komplimentus. Jautiesi beviltiškai, ir manai, jog nieko Tavyje gero nėra? O Tu įtemptai pagalvok. Dar įtempčiau! nesugalvoji? Parašyk man. Aš turiu tokią keistą ydą sakyti komplimentus... Ir keista, bet visai neperdėtai. Pelningai. Nes komplimentas nereikalauja daug pastangų. Turi mokėti atverti širdį ir visą, kas gera, imti ir pasakyti.
Ar ne miela po sunkumų išgirsti kažką, kas glosto širdį? Gal tai gali būti daina susijusi su gerais prisiminimais, o kitu atveju, tai gali būti paprastas komplimentas: "O Tavo šypsena šiandien žavinga!". Problema tik ta, kad mes, išgirde komplimentą, už jį padėkojamę ir poto jį neigiame. Ne, taip daro ne tik FaceBook'o antys. Tai daro daugelis žmonių. Kam neigti, jei gali paprasčiausiai padėkoti už širdžiai mielus žodžius ir džaugtis, jog kažkas aplamai Tave vertina.
Sakai - vasara? Visi labai žavūs ir daug šypsosi? Saulė tiek spigina į akis, jog nesusiraukus neįmanoma. O plastmasiniai juodi akiniai per pusę veido negražūs. Įdomu, kiek iš tikrųjų mūsų merginų nešioja tikrus saulės akinius. Pavėsyje - taip, visiems tikra atgaiva širdžiai. O kiek laimės sklaido karštame ore prie vandens telkinių tai net žodžiais neeina apsakyti.
Tai vat, gyventi verta dėl tų paprastai nuostabių mielų žodelių, skirtų tik Tau. O kas nors nori žudytis arba neturi noro gyventi vasarą? Nemanau.

O man vis vien vienodai, kad aš tikrųjų savo minčių nebemoku išreikšti tušinuku/pieštuku/pirštais. Juokauju, tiksliau - meluoju, nes tai net nejuokinga. Aš viduje verkiu, jog to nemoku. Ir tai ne kokia matematika ar menas, kurio įmanoma išmokti. O gal. Gal ne. Per daug neiginių. Jų reikia atsikratyti.
Šiaim kartui, noriu pasidalinti tinklaraščiu, kuris tiesiog negali neįkvėpti kam nors gero.
Tiesiog.
Ne, ne - gyvenk ir žvenk.
O tiesiog gyvenk ir mylėk save bei kitus, sugebėk įžvelgti juose ką nors gražaus ir tuomet, kai tau bus sakoma - Tu man nepatinki, Tu esi nevykėlis ar kas nors panašaus, Tu atsakyk - Man patinka Tavo plaukuosena, ir išsišiepus toliau sedėk arba tiesiog nueik į šoną. Žinoma, dažnas atsakys - Blet, bazaras kaip vaiko, eeeeeeeeiiiiiiik tu. Na, bet juk Tau vis vien. Juk reikia gerus žodžius imti į širdį  ir ją glostyti su jais, o blogus, kaip ir daugelio mokytojų žodžius - pro vieną ausį išgirsti, o pro kitą ausį išmesti iš galvos.