Gyvenimo tikslas.

Šiaip tai ganėtinai sunki tema,bet aš ja mėgstu su savimi padiskutuoti (:

PRIEŠ tai. Regis FormSpring padaro didelę įtaką blogeriams. Štai,radau įrašą:
http://feja69.blogspot.com/2011/11/as-ne-tu.html
Maždaug puse šio įrašo yra "komentarai",kūriuose esu aš. ^^ Iš tiesų,nė kiek nepykstu :)) Rimtai,ar gi turėčiau? Ji tokią nuomonę susidaro iš mano atsakymų. Ji pyksta ant manęs,viskas pakankamai normalu. Ir man nė kiek nerūpi,kad vat šitaip elgiuosi tame FormSpring'e. Vargeli,juk ten tik praleidžiu savo laiką,kaip žaidimas,kaip FarmVille. xd  Šiaip ir įdomių žmonių ten galima rasti :) Ir man ten patinka stumti atsakymuose. xd O dar kai bieberholikės parašo,tai vpšššš xd Ypač po vakar,kai pamačiau video,kur bieberis repuoja.... BRRRRRR,neišsiplėsiu,nes šiaip tuomet vien tik išsiliejimas pykčio būtų šiame įrašo,dėl to,kad bieberis ir rap'ą nori sugadinti. Na,bet čia jau kiekvieno nuomonė,aš esu tokios,ir taip vat jau yra. Ir aš tikrai atsiprašau visų,jei per šį velnio neštą internetą,ką ir įžeidžiau. bet mes visi žmonės,mums visiems karts nuo karto reikia išsilieti,ir mes visi turim teisę pykti,kažko nekestį,reikšti savo mintis ir t.t (: Reik visiems išmokti ramiai viską priimti,o aš jau tuos mokslus pradėjau. (:
Išsiplėčiau kiek ne į tą pusę,kurią norėjau. bet juk gerą jum pakelti nuotaiką xd Nors,kai jūs nežinot situacijos,nelabai ir juokinga. O man tai linksma xdd
Grįžtam prie gyvenimo tikslo.
Mano gyvenimao tikslas toks: kažką palikti po savęs gero šiam pasauliui. Jei plačiau,tai sukurti šeimą,išauginti vaikus,ir toliau gyventi meilėje su vyru. Taaaip,pirmiausia išsimokslinimas,kad karjerą kažkokią pasidaryt,kad galėtum gerą darbą rasti. Toliau jau meilė,atrasti vaikiną. Vieną,antrą,trečia. Gal ir pirmas bus tas,su kuriuo mano tolesnis gyvenimas vystysis. Nes mano mamukui tai taip ir buvo :))) O gal ir ne. Na,bet vadinasi,reikia mokėti mylėti,kad nebūtum įskaudinta. Kas apie meilę.... Tai manau,jei moki mylėti,tai tikrai rasi tą tikrąjį. Jei nemokėsi,tai įskaudins tas vaikinas/mergina,paskui "kankinsi" save,kad meilė skaudina ir t.t POVELNIŲ,meilė neskaudina,meilė gražius dalykus daro. Romantikė? Gal ir,o gal paprasčiausiai realistė. Juk pažiūrėk,jei myli savo augintinį,su juo tiek gerų akimirkų praleisi :)) Apie vaikiną/merginą nekalbu aplamai.Ir aš netikiu,kad vaikinai tik apie savo ranką galvoja. Tipo-mylėtis,mylėtis,mylėtis,padraugaut su savo ranka re*tubei,mylėtis,neįsimylėt ir t.t. Manau,kad ir jie vis dėlto,norėtų šeimą sukurt. Žinoma,ne visi. bet gal kiek daugiau nei puse. Bent jau aš taip manau.
Karjera,tai nežinau,gal ir aktorystė man tiktų. Bet jei aš neesu baigus jokios teatro mokyklos(na ar konors panašaus),tai nemanau,kad ir galėsiu imtis to ateityje.... Šiaip reiktų pasidomėt labiau apie aktorystę. Šiaip ši "profesija" mano nuomone,kolkas yra priimtiniausia. Bet vieną tai aš tikrai žinau-kad mano profesija bus kažkas su menu. Tikrai tikrai.ir žiubsneliu humoro. xd Kita vertus,mama perskaitė sąsiuvinį,kuriame rašau istoriją "Argusas. Gyvenimas benamio šuns akimis". O mano mamukas daaaaaaaaaaaaaaaaaaug knygų perskaičius. Ir,tiesą sakius,ji nustebo. Aš taip pat xd Ji nustebo,kad AŠ šitaip rašau istoriją. Sakė neblogai,net ganėtinai gerai. Tai man buvo diiidelė garbė :) O mano draugė perskaičius tą istoriją,klausė-ar čia meilės istorija.. Atsakiau ne,nes kurdama šią istoriją,turėjau omeny tą tikrąjį benamio gyvūno gyvenimą. Ne apie kažkokią meilę. Beeet,ji įžvelgė vis dėl to tos meilės. Bet juk tai nėra pagrindinis akcentas šios istorijos :) O šiaip,šio dalyko(meilės) žiubsnelio visur reikia ;) Čia išsiplėčiau apie tą istoriją,nu bet čia tik ženklas,jog menas visvien didesę dalį mano pomėgių sudaro. xd Ir išleisti kažkokią knygą,tik ne biografinę(manau gal ir nebloga išeitu knyga apie mane,nu bet niekam neįdomu,kokia ta mano biografinė xdddd). 
Vaaaaa koks mano įrašas. :) Ačiū kas skaitė. Atminkit, jog internetas-tai tik daiktas,greičiau surasti informaciją,make new friends ir prastūmti laiką. Apie draugus vien dėl to užsiminiau,nes interneto pagalba radau keltą draugių,su kuriom susitinku realybėje ;)) Soooo. Ačiū už sugaištą laiką (:

Išsiliejimas per kraštus.

Iš tiesų,nė nemaniau,kad tai įmanoma. Nemaniau,kad neturėdama laiko,sugebėsiu tiek daug.

Noras save išlieti,savo mintis? Ne laikyti savyje,o tiesiog išlieti? Ir visai nesvarbu kokiu būdu..

Tarkim,vakar pradėjau skaityti knygą, Pirmas pastraipas skaičiau taaaip sunkiai,kaip dar niekad neesu pradėjus skaityti... Tačiau dabar,man norisi vis tęsti,tęsti,skaityti ir skaityti. Ir nesvarbu tai,kad knyga apie lenkus,žydus,vokiečius ir t.t. O juk aš tokia netolerantiška lenkams... O čia-knyga apie lenkus,ir aš ją noriu skaityti. Stebuklas. Ir vakar pradėjau vėl užsiimti su apyrankių vėrimu. oooj,kaip man palengvėja,kai aš priveriu daug karoliukų ant siūlo. Atrodo-sėdi žmogus ir veria kažkokius vaikiškus,menkaverčius karoliukus... Tačiau man taip palengvėjo,kai aš supykus ant nežinia ko,atsiosėdau,pradėjau verti apyrankę,o įpusėjus darbui,atsistojau,ir taip lyg našta nuo pečių.... Keisti dalykai dedasi.

Arba šiandien! per pertrauka pradėjau tęsti savo rašomą istoriją. Joo,aš ją senai tęsiau. Ir rašiau tame sąsiuvinyje. bet va per pertrauką,beklausant A.Mamontovo naujojo albumo,taip rišliai skleidėsi mano mintys ant to languoto popieriaus lapo. Tokio kūrybiškumo antplūdžio jau senai nejutau.  Ir dabar jaučiuosi taaaip gerai. Atrodo lyg ir laiko neturiu,bet va pasirodo turiu,jei sugebu tiek padaryti per puse dienos. 

Arba šiandien. Taaaaaaaip norėjau bendrauti! Žinoma,grįžus iš mokyklos. :DD Taaaaaip norėjau su kuo nors išsikalbėti,kalbėti apie bet ką,tiesiog šokinėti,bendrauti žvilgsniais,riksmais... SPĖKIT,buvo šalia manęs žmogus,kuris norėjo to paties? NE. Atspėjot. Sedžiu aš kambaryje,nusisukus nuo TV, žvelgiu į mamos,tėčio,sesers stovinčios,žvilgsnius- o jie nukrypę į TV. Mojuoju rankomis,šypsausi,juokiuosi,kalbu. Jie mane tildo. Ir tokiai beprasmiškais,bukais žvilgsniai žiūri į TV.... Tuomet mane apėmė toks absurdiškas jausmas. Norėjau,kad jiems smegenys kuo greičiau pro ausis išbėgtų... Jei taip ir toliau,tai taip ir bus. Jei grįžtant prie to noro,pasakysit,kad turėjau galimybę kam parašyti sms,ar prie pc prisėst. bet tą akimirką,kai taaaaaaaaaaaaaaip norėjau bendravimo,nejutau jokio potraukio kompiuteriui. telefonui... Nebuvo žmogaus,su kuriuo aš norėjau bendrauti,išsilieti,toje menkoje adresatų knygelėje,mano menkame telefone... NEbuVO. Vienom draugėm nenorėjau trugdyti,ant kito žmogaus esu supykus, ir neatslūgs nervai,kol nenurims mano principai(aš ištikima savo principams,taip ir įdomiau gyventi).,ir daugiau nieko nelieka. nebent lavoninei galėjau paskambinti,apie tai nepagalvojau....

Duokit numerių..... Kvailai skamba,bet ne kvailiau,nei kokia nors smirdanti mintis apie Kalėdas. Uuj,kaip aš jų laukiu! ^^ Juk tai tokia "osam" diena,juk dooovanos,lemputės visur,OMG,I love šią šventę! ^^ Atsi*iskit nevispročiai nuo manęs..... Regis,šį laikotarpį man bus labai sunku išgyventi. Teks išmokti žiūrėti pro pirštus į tą visą nesamonę susijuse su kalėdomis...

Norėčiau atsiprašyti už praeitą bevertį įrašą. 

Gal jau gana?

Mirtis.

Mirtis.

Mirtis.

Kur jos nėra? 

Jau man tikrai įgrįso... Nesvarbu,jog tos mirtys pasireiškia ne mano giminėje(Ačiū Aukščiausiajam,kad ne),bet aplink mūsų giminę. Paskaičiuokim... Per šį lapkričio mėnesį mirčių buvo.... 1,2,3,4,5... Iš viso 6 mirtys. APLINK mūsų giminę. O dar pridėkime mano draugų senelius,gulinčius ligoninėse... Kruvinasis lapkritis,a? BAIK. Kreipiuosi į gyvenimą. Mano draugai,pažįstami-niekas nevertas tokių nelaimių,kančių... Mes tų kančių visi patirsime,bet gal geriau ne per kelias savaitęs tiek daug kančių?! Man taip buvo,kai per kelias dienas mirė ir krikštatėvis,ir mano šuo Persis. Atsigavau po kelių mėnesių. O tą mėnesį,praeitų metų liepą,plius dar mirė taipogi aplink mūsų giminę kokie 3 šeimos draugai. Kruvinoji liepa. 

Kodėl tos mirtys nevaikšto po vieną? Ir pasigrobia brangiausius žmones.. Kodėl tie suknisti avinai seime sėdi sau ramiai,ir nepatiria tokių kančių? Kodėl jie gyvi? Nekalbu aš apie visus,kalbu apie vagis,kūrie vagia milijonais,ir dar verkia dėl mažų atlyginimų. Negražu taip daryti,bet... Juk kai miršta pagyvenęs žmogus,o tu iš jo dar nespėjai pasiimti patirties gyvenimiškos,tuomet netektis būna dvigubai skaudesnė... 

Net ir šiandien viena mirtis... Aš nesuprantu,nejau gyvenimas šitaip tyčiojasi iš mano draugų? Ar jis čia duoda man ženklą? Kad ir kaip ten bebūtų,aš nenoriu,jog tiek nelaimių būtų aplink.... Nes toks jausmas,jog tuoj ir man tos pačios nelaimės prasidės (tpfu tpfu tpfu). Net sunku rašyti apie mirtis,bet taip jau yra! Atmerkit gyvenimui akis kas nors,ir pasakykit,kad jis dabar malą šūdą.... TAIP negalima. 

.

.

.

.

.

.

Kiek į kitą pusę nukrypsiu... Bet šiame įraše noriu ir pakalbėti ir apie KalėdaS? Ir tiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiikrai ne iš gerosios pusės. Aš noriu apšmeižt Kalėdas. O gal tiksliau tuos žmones,kūrie visiems skelbia internete ką nors apie Kalėdas... Tipo jie jau apsirgo Kalėdine nuotaika. 

Daugiau nei mėnesis dar liko,o jie jau apsirgo Kalėdine nuotaika??? ŽMOGAU,tuomet aš jau švenčiu artėjančią vasaros atostogų pradžią! Jojo,dabar galit sakyt-tai švęsk,kas tau trugdo... Bet aš dabar eisiu per internetą,skelbsiu tai visiem,kelsiu vasarines dainas,klausinėsiu visų apie vasarą,tampysiu visiem nervus,kelsiuos vasarines nuotraukas ir t.t ir atrodysiu lygiai tokia pat durnė kaip ir Jūs... Įžeidinėju per tolerancijos diena? Ne. Tik noriu pasakyti,jog nedarykit to... Bent palaukit,kol mėnuo liks,va tuomet suprantu,galit jūs ten visą tai daryti.... O dabar.... 

gerai gerai,jei jau rimtai šitus žodžius priimėt,atsiprašau. Tik noriu pasakyti,kad tos elgesys man nepatinka. Ačiū už išklausymą ir supratingumą.

Dėkinga esu Tau,Tau ir Tau.

Už savo naująjį stilių,turiu būti labai dėkinga savo dviem klasiokam-Viktorijai P. už tai,jog pagavo ir padarė tokią nuotrauką. Žygimantui I. už tai,jog... Už tai,jog yra toks,koks yra. Ir leido jo nuotraukas panaudoti mano blog'e. Ir dėkoju už tai,jog jis šį blog'ą seka. Ir dar vienam žmogui,tai yra,Diletai, už tai,jog padailino. (: Šiem trim žmonėm turėtumėt dėkoti už šį naują stilių.

Pati nuotrauka... Jum gal ir nekokybiška,gal ir rasit klaidų,apkirpimas ir panašiai. Bet man ši nuotrauka(nuotraukos) asocijuojasi su begalybe jausmų. Ir tikrai rimtų.  Ir aš tikrai džiaugiuosi šia nuotrauka. Džiaugiuosi turėdama tokį klasioką. Skaudi patirtis turi atnešti naudą,ir iš jos turėtumėme pasimokyti. Deja,ne visi tai sugeba. 

Mano Tėtis vakar taaaip nuostabiai pasakė. O viskas buvo taip... Atėjau į kambarį, ir atsiguliau,tiksliau,išsidrėbiau šalia tėčio, prisiglaudžiau. tėtis staiga sako-O aš tau pavydžiu... Sakau-ko? Sako-nu vat kad nereikia į darbą... Sakau-Tu pavydi bemiegių naktų? Streso? Depresijos kiekvieną vakarą? Nervų? Bendraamžių nesupratingumo? Sunkios kovos už išsilaikymą? Noro mirti kiekvieną vakarą? Kiek patylėjęs,tarė-Ne... Sakau- Tu net neįsivaizduoji,kaip sunku išlikti savimi. Tu net nenumanai,kaip man sunku tarp tos pilkos mąsės vis dar išlikti savimi,kai visi tik ir siūlo parūkyti,išgeri,klausytis vienos ar kitos muzikos,būti vienokiai ar kitokiai, kai aplinkui visi tokie suvienodėję... Kaip man sunku išlikti savai,su savo nuomone,su savo būdu,kažkokiu išsiskirimu. Ir tėtis tvirtai tarė-Nu ir gerai! gerai,kad esi tokia! Tegul ta šūdų masė plaukia pasroviui,jei jie nesugeba eiti prieš srovę,tegul! gerai,kad esi balta, tuo tu ir esi nuostabi,kad tu esi kitokia! Sakau-bet tu bent įsivaizduoji,kaip man sunku nesusitepti tokiai baltai stengiantis būti? Kai tiek aplinkui murzinų...  Tėtis-Bet juk aš žinau,kad tu stipri,ir tu tikrai sugebėsi išlikti švari! Juk tu tuo ir trauki,dukryt. Va tokie mūsų pokalbiai būna. Žinoma,buvo plačiau ir kiek šiurkščiau. Bet. Esmė tik tame. kad mano Tėtis yra vienas iš žmonių,kurie mane tikrai supranta... Ir kurio galiu klausti patarimo bet kokiu atveju. Ach,kad bent vieno vaikino nuomonė būtų apie mane,kaip mano tėčio... Iškart įsimylėčiau. :D Bet čia jau nukrypau....

Regis,vos iš kelių žmonių gaunu tokius kaip ir "komplimentus",jog šis mano blog'as jiems patinka,jog mano mintys jiem patinka,gerai rašau... Bet lyg ir toks jausmas,jog ir mano mintys pradeda pilkėt. Aš labai norėčiau ką nors apie simpatijas,meilę rašyti,bet POVELNIŲ tai taaaaaip nuobodu ir beviltiška. Beviltiškiau už mano beviltiškumą. Toks jausmas,lyg po truputy mano mąstymas tampa kaip tų šūdų (taaaip,kalbam atvirai,jokios cenzūros). Ir tas jausmas,jog esu beviltiška,bejėgė kai kuriose situacijose... Kai viso labo noriu tik kai kuriem lietuvam,Lietuvą pavaizduoti ne kaip mėšlo krūvą,kurią reikia šmeižti,apspjauti ir apeiti,o kaip vertybę. Ir kai jie visvien, to nesupranta,tik bando išsisukti. Ir kai suprantu,jog toks mano geras tikslas yra beviltiškas.... Nejau aš viena šitaip tvirtai esu įsikibusi į Lietuvą?Prašauuu,man reikia rasti bendramintį šia tema. Pasakykit... O apie jaunimą tyliu. Aš puikiai prisimenu,kaip buvo prieš 10 metų. Kai per dešimtokus bijodavau praeiti. O dabar... Kai kurie dešimtokai bijo susikoliot su pradinukais(esmė tame,kad mūsų mokykloje ne mažai romų tautybės vaikų). O dar jų turimi daiktai.. Mp4,išmanieji,laptopai... BAISU. 

Ir ryt ketinu parašyti apie HURTS koncertą. Nes ryt bus mėnuo nuo jų koncerto! Ir nors jau mėnuo praėjo,bet visvien jaučiuosi pakylėta. Ir tas virpuliukas viduje,lyg dieną prieš koncertą. Tas jauduliukas per kiekvieną pamoką mane apima. Nes tą dieną,kai vyko jų koncertas, aš buvau  mokykloje ryte,ir iš galvos neišėjo ta mintis,jog JAU šiandien,Jau šiandien Juos pamatysiu! Lygiai taip pat dar dabar jaučiuosi.

Aš tikrai ilgai rašiau šį įrašą,bet visvien atsiprašau už gramatines bei skirybos klaidas.

Jausmas viduje.

Va taip va. Paveiksliukas tikrai kažką reiškia. Įsigilint reikia.Šiandien aš parašysiu apie jausmus.

Boring,ane? Nu tai neskaitom,paspaudžiam tą raudoną x,kamputyje,nueinam į START,nuvedam pelyte ant turn off mygtuko,paspaudžiam,paspaudžiam išjungimo mygtuko ir lai kompas ilsisi ramybėje,o tu keliauji į lauką. O jei tu vis dar skaitai,tai tuomet skaityk iki galo.

Jaučiuosi viduje žiauriai žiauriai sumautai. Jog negaliu nieko pakeisti. Jog nuo mažens pasirinkau tos mergaitės gyvenimą,kuri mokyklą norom nenorom privalo pabaigti gerais pažymiais. Nesiplėsiu ta tema. Negaliu pakeisti savęs tiek,kad būčiau laiminga... O gal negaliu rast žmogaus,kad būčiau laiminga iki tol,kol užmiegu.

Kiekvieną vakarą man reikia žmogaus,su kuriuo galėčiau taip nukreipti kalbas,mintis,jog nejausčiau tos mane gniaužiančios depresijos. Deja,nerandu tokio. Jo jo,turiu aš tų kontaktų telefone. Bet nu ne tas kažkas....

Dvi dienas iš eilės draugė klausė kas su manim blogai,
kad žaliai nagus nusilakavau. O man taip patinka. Štai kaip
aš atrodau neišsimiegojus. 

Kiekvieną mielą vakarą,nesvarbu kaip man gerai buvo mokykloje,ar kaip bus gerai kitą dieną,mane apima depresija. Tokia tiesiog sumalanti mane iš betono į smėlį. Tokį birų,laisvai vėjo blaškomą. ir šiandien,bekalbant su tėčiu(Fuck That,mano tėtis geriausias psichologas žemėje!),supratau,jog mano jėgos išsenka labiausiai mąstant. Apie save. Apie savo mintis. Kaip jas pertvarkyti,kurias ištrinti.... Ir toks nuolatinis mąstymas... O apie meilę tai vpš tyliu. 

Dabar perskaičiau viename bloge,vieną įrašą. Ir jis mane sunervino. regis,reiks nustoti skaitinėti kitų blog'us. Arba nustoti skaityti tuos beprasmius blog'us. Nors kas čia žino,gal mano ne ką geresnis...Jei aš š*dą malu,kaip ir tuose,kūrie man nepatinka, nušaukit mane. NES ŠŪDOMALIZMO PER DAUG VISUR.

Ir aš katik vėl... Tiksliau ką tik mane vėl persmelkė toks liūdesio jausmas... Padėkit man. Prašau. Arba. Regis ką tik supratau.... Man viel "meilių" priepuoliai.

O man nusispjaut,aš tanke sėdžiu. Pirmas kartas,
kai su mielu noru keliu nuotraukas į internetą. 

Juk aptikau daaaaaaaaaaaaaaar vieną vaikiną,su panašiu mąstymu. Ir dar tokį linksmą. Nu žodžiu. Tikriausiai noriu jį turėti kaip draugą,ir še tau kad nori,mano smegenys supranta,jog to nebus,tad ir valgo mane... Dieve,kokia aš protinga. Jau net ir pagalbos nebereik,žinau kad čia beviltiška. 

Man viskas gerai?

Aš noriu gauti patvirtinimą,jog man viskas gerai ir su manimi viskas normaliai.

NES.

Aš pamiršau save pasveikinti su pusšimtiniu įrašu. Jis buvo prieš 2 įrašus(skaičiuojant nuo šio,nes šis jau 52).

Nes su tais blog'ais ir formspring'u darosi diiiiiiiiiiiiiiiiiidelė nesamonė. KODĖL? 

NES.

1. Per FS reklamuoja kiekvienas savo blog'ą,nors puse iš tų žmonių,kūrie gauna tą reklamą,nė neįdomu ir tik iškolioja arba padeda tašką. Puikus atsakymas,broli! Išsiplėsim. Jei tau neįdomu,ar šiaip,paskaičius neturi nieko pakomentuoti,trink klausimą! O ne didink savo atsakytų klausimų skaičių ir su kuo didesniu skaičiu,tapk ten populiarus. LOL madafaka. Nu gal aš kartais nepasielgiu taip,kaip pati sakau,bet kad tai retai darau,tai tikrai. Anksčiau FS buvo įdomus,klausimai įdomus,o ir atsakymai ne blogesni. O dabar retai pamatysi normalų atsakymą. Tik taškai, iškoliojimai ir panašiai. Pagarba tiem,kas dar turi savitvardos ir normaliai atsakinėja. Žinoma,kartais reikia kaltinti ir klausimų uždavinėtojus,kūrie erzina.

2. Pastebėjau,jog per FS klausia maždaug tokio klausimo: "Ką rašyti savo blog'e? ". Nu jokš makš makš, skaityčiau tavo blog'ą,tai ir pasiūlyčiau,o kadangi aš neskaitau,tai net nežinau,kas tu per viena/s, apie ką jau esi parašius ir kokios mintys sukasi tavo galvoje. Be fantazijos esi,jei pati nesusiprotėjai,apie ką parašyt. Ir užtikau vieną tokį bernioką,kuris savo blog'e rašo nežinau kokiu tempu (tarkim, 5 įrašai per dieną). Jis rašo savo įrašus pagal FS klausimus ar atsakymus. Nu jūs ten pasiskaitę,gal ir supasit. bet esmė,kad čia kažkokia pieva... Anksčiau net tie patys blog'ai būdavo įdomesni. O dabar, atsiranda vat tokių,kur rašo apie nežinia ką. Nors pas jį ten koks vienas kitas įrašas ir prasmingas. A,ir dar tie teminiai... BRRR,žiauriausia,kai būna fashion blog. NORS sudaužyk kompiuterį. Gal ir gerai tom,kurios ten madistės ir panašiai... Vpš mano skonis daug kam skiriasi merginų tarpe.

Nemėgstu diskotekų,makiažas man nėra draugas, negaudau mados vėjų, neįdomios mados, aukštakulniai man ne broliai,esu pakvaišus dėl kiek senamadiškų dalykų,tokių kaip susirašinėjimas laiškais(joo, jau su 5 žmonėmis susirašinėju,kas nori būti 6? ). Su Gintare(mano sese),būnu tokia nesveikai atvira,tokia be jokios baimės,drąsi ir pašėlus,kad O-M-G. Su Tėčiu būnu kiek santūresnė,beeet juoko mum abiem tikrai nestinga. "Prikolinam" su tėčiu dažnai. Su draugais(tais keliais), būnu dar santūresnė,bet kiek jie man sako į akis,aš jiem patinku tokia,kokia esu. Sako,kad tikrai moku išklausyti ir padėti nelaimėje(o aš tai ir pati jaučiu),tad jei jau tau blogai,rašyk man. Su nepažystamais būnu oooj kokia drovi.... Daug kaukių turiu,bet įdomu,kas neturi.

Visas šis mėšlas sukrautas šiame įraše,yra smirdanti mano nuomonė,tad jei vėl kokios Rusnės ar dar ten kokios JB fanės užsiputos,tegul eina jos to bieberio plakatų būčiuot. Čia švelniai aš.

Toks jausmas,lyg pasaulis kraustytusi iš proto greičiau,nei man iki šiol atrodė.

Arba jeigu daugumai čia viskas normaliai atrodo,tai tada jau su manim viskas blogai....Tiek šiam kartui.

Keep Calm and listen to Music

Nu ir man nesvarbu.

Man nesvarbu tai,kad šis įrašas turi būti apie HURTS.

Šis įrašas bus apie tai,kaip mane užkniso aplinka. Tiksliau,internetas. Jo,paaiškinkit man komentaruose kaip nereikia imt į galvą to inteneto. BET. Aš taip norėčiau,kad žmonės internete būtų savimi,nebūtų tokie drąsus ir mandri... Pvz, interneto pagalbą turiu naują draugę-Augustę. Spaudžiam. Noriu ir dar vieną turėti,interneto pagalbą. Noriu įsitikinti,jog internetas dar netapo toks beviltiškas.

Bet esmė ne tame. Esmė dabar,kaip man blogai. Būtent dabar. Taip,taip,žinau,man vertėtų gulėt savo lovoj įsikabinus į savo pagalvę ir išsiverkt(man nusispjaut,tai dažnai tikrai padeda),bet aš noriu atgaivinti savo blog'ą,kur reiškiu SAVO nuomonę. Jūs irgi galite reikšti,bet esmė tame,kad savo blog'e,aš laikausi savo nuomonės. Kapiš?

Man blogai,nes nesakysiu kodėl. Šiai. nu ne šiaip,tam yra tikrai svari priežastis... Aš nežinau ką čia tiksliai turėčiau rašyti. bet rašau tik tam,kad rašyčiau. Nes aš taip noriu. nes galvoju,jog man tai padės nuvyti nuo galvos tragiškas mintis. Su kuriomis aš per dažnai susitinku.

Kadangi toks beviltiškas šis įrašas... Pastebėjot,jog gyvenimas panašus į ugnį? Ugnis visada susitinka su kokiomis nors kliūtimis(vanduo,vėjas,ar kas nors dar),kaip ir gyvenimas mūsų. Mes tų sunkumų taip pat patiriame,ganėtinai dažnai. Tam,kad ugnis gyvuotų,reikia pagalbos-medžio,degių medžiagų(bet gink Dieve,ne sprogstamųjų). Tam,kad mūsų gyvenimas nebūtų tiek beviltiškas,jog jį nutrauktumėm,reikia draugų. Tik jie gali palaikyti mūs gyvenimo gyvybę. Pamąstykit. O vat aš nežinau,kokią naudą duoda šis gyvenimo prilyginimas ugniai.

Kas nori man naktimis palaikyti kompaniją,parašo komentaruose. LOL.

Norėčiau aš būti ta nudaužta panelė.