Mintys,mintelės,mintučiukės,mintutytės.

Kodėl ta neva širdutė suskilus? Nes geriausių draugų nebūna.

Jų mano galvoje pilna. tik kažkaip,sunku man jas išreikšti pastaruoju metu. Savo tinklaraštyje. Šį kartą pasistengsiu. Tik tikriausiai,vėl kalbėsiu apie citatas... Kam jos patinka? Nepatinka?

Pirmoji ciatat,kurią aš labai labai labai labai noriu ir jau senai norėjau čia parašyti,yra ši: "Aš negaliu turėti tikro draugo. Žmonės gali tik manęs pasigailėti, bet mylėti niekas manęs negali. Aš nenoriu pasigailėjimo, aš noriu meilės!" I. Šeinius-Kuprelis. Va taip būna,kai pradedi po ilgos pertraukos pradedi skaityti knygą,ir iškart nori visą ją cituoti. Kodėl aš norėjau taip paskelbti viešai šią citatą? Nes ji,kažkokiu būdu,tinka man. Mano draugės sakytų kitaip, net pyktu ant manęs,jog aš taip drįstu teigti. bet kas tiesa,tas tiesa. Ši citata man tinka. Bet palaukit to,ką aš pasakysiu apie ciatatas kitoje pastraipoje.

Mano asmeminė nuomonė yra tokia, jog nereikia vadovautis ar gyventi kitų žmonių citatomis. Žinoma,gali jas karts nuo karto panaudoti. Bet geriau jomis nesinaudoti aplamai gyvenime. reikia gyventi taip,jog tavo žodžius cituotų. O jau ką tie žmonės darys su tavo citatomis,velniai težino. Pati pykstu ant žmonių,kurie per daug vadovaujasi įžymių mokslininkų ar filosofų mintimis/citatomis.  Nors,kaip matėte,pati taip pasielgiau šiame pranešime-panaudojau citatą ir dar paskiau,jog ji man tinka. Gaunasi taip,jog aš pati sau prieštarauju. Kaip su manim sudėtinga... man pačiai nebent. Ai,dar mamukas sakė,jog su manim sudėtinga labai. nežinau,teigiama ar neigiama tai savybė.

Šiame yra turėjo būti tik pagrindinė mintis-citatos. Bet kažkodėl,antros temos,apie ką aš čia norėjau rašyti,neprisimenu... Nusišaut su stiklo šuke reikėtų tokioje situacijoje. 

Mokykla,mokykla,mokykla. pažystu žmonių,kūrie tik išgirdę žodį mokykla,labai supyksta. Užduodi klausimą susijusį bet kaip su mokykla,jie nutyli,arba praleidžia klausimą. Ir net dažnai depresuoja dėl dalykų,susijusių su mokykla. ką aš darau,jog man taip nebūtų? perspėjimas-nesu klasės siela,ir nesu tas iš daugelio žmonių,kuris eina į mokyklą dėl draugų. Aš einu į mokyklą dėl keletos mokytojų ir žinių. pamatę šiuos žodžius,mano klasės draugai vėl prilipdytų pravardę man-knygų žiūrkė/moksliukė. Nors tokia nesu. Žodžiu. Tai ką aš darau? Turiu kitokį mąstymą. Tiesiog teigiamai vertinu visas tas žinias,gaunamas mokykloje. neimu į galvą labai,jog nenusisekė koks kontrolinis. Nors ir atsiimu dėl blogo kontrolinio. reikia pozityviau žiūrėti į mokyklą,juk tai,vis dėlto,tavo gyvenimo dalis(nebent tu jau baigęs tą pragarą).  Su pozityvesniu mąstymu į mokyklą,ir penktadienis greičiau ateina. Rimtai.

O pačiame gale šio įrašo,įkeliu nuotrauką,neišsiilgusiems mano veido:

Tas dramblys labai tinka prie mano akių.

Tu man neskoooombink,neskooombink,daugiau. (nuskabėjo taip,lyg man kažkas aplamai skambintų.)

Ilgas ir prasmingas pavadinimas.

Rimtai. Šipo pranešimo pavadinimas vienas ilgesnių. Ir tikrai prasmingas,nemanote taip?

Noriu pastebėti vieną keistą dalyką-kai tik išsipasakojau praietame įraše... Kitą dieną pradėjo vykti keisti dalykai. Kažkaip,mokykloje pradėjo sektis,bendravimas su klasės draugais ir panašiai. Net nustebau. Nejau prie šio dalyko prisidėjo tas išsipasakojimas? o.o Net baisu pagalvojus ištiesų...  Na,bet geriau negalvoti apie tai,o džiaugtis,juk vis dėl to gerai jaučiuosi.

Kai gerai jaučiuosi,ir mintys daug ryškesnės mano galvoje. Galvoji,ir taip aišku,ką galvoji. Sėdi pamokose su šypsena. Kažkaip... Tiesą sakant,aš retai per pamokas sėdžiu su šypsena. bet vat šiandien toks retas atvejis. Mokytoja aiškina apie raidinius reiškinius,kvadratus ir šaknis,o aš į kažką įsižiūrėjus sėdžiu su šypsena veide. Kvailas jausmas, bet kartu ir taip malonu. Toks laisvės jausmas,lengvumo... Džiaugiuosi,jog kažkas per tas kelias taip pasikeitė. Būti su gera nuotaika, toks geras jausmas!

Aš laužau ledus. Juos skaldau tiesiog. Kokius ledus? Bendravimo. Aš manau,bent jau taip. Nes nemoku bendrauti. Nemoku bendrauti su šypsena! Nes esu pakankamai rimtas žmogus. Išskyrus,kai būnu su savo sese Gintare ir tėčiu. Na,dar pusbroliu. Tuomet jokio rimtumo pas mane. O visais kitais atvejais,esu pakankamai rimtas žmogus. 

Mėgstu ilgus įrašus! Ir ilgus laiškus. :) Ilgiausias laiškas,kokį esu kada nors parašius,yra 12 puslapių :) paprastų 12 puslapių,lapas languotas. Nežinau,ar jums tai daug,bet aš iiilgai,net labai ilgai užtrukau,kol parašiau šį laišką. O ir pažystama apsidžiaugė gavus tokį ilgą laišką. Bet pradėjau tai apie įrašus... Taigi. Žinau kelis populiaresnius žmones,kurie rašo ilgus įrašus savo bloguose. Ir juos-tuos žmones-labai mėgstu,kaip blog'erius. Nežinau, norit Jūs juos sužinot,ar ne. Manau, Jūs ir be manęs juos žinote.

Šiame įraše tik norėjau pasidžiaugti savo gera nuotaika. Ačiū už skaitymą. Nieko prasmingo neparašiau,už tai atsiprašau. Geros Jums dienos/nakties. 

Būtinai turiu tai padaryti!

Nežinau kodėl jis turi būti šiame įraše,bet kad jis yra gražus ir nuoistabus aktoriu

,

 

niekas nepaneigs. Nebent tie,kas pavydi.

Būtinai turiu būtent šiandien ir dabar išsilieti o.o Nes šiandiena diena buvo tokia ohoho,kokia.. Nuotaikų svyravimas mane pražudė! Tikriausiai,jei pasakosiu viską iš eilės,bus lengviau jums suprasti,o gal tiksliau Tau-vienintelis skaitytojau.

Atsikėliau,nervinausi dėl anglų kalbos. Mat turėjom rašyti itin sunkų darbą... Nueinu į mokyklą,ir viskas taip susiklostė, jog anglų mokytoja buvo užsiėmus,ir tą darbą atidėjom kitai dienai! Tą akimirką,maniau apsiverksiu iš laimės. Visas kūnas kone drebėt pradėjo,jaučiausi,lyg vieną trečdalį milijono būčiau laimėjus. Tuomet ėjo kitos pamokos. Na, po 2 pamokų,buvo Europos kalbų dienos šventė. Nu aš ten pasakiau,ir užsidirbau net 7lt!

 

Na,ištiesų apsidžiaugiau. Taip paprastai,bet kartu ir mielai. Vienu tarpu,net mano kojos pradėjo drebėti. Jautrus aš žmogus. Per matemtiką, mokytoja pasakė,jog mūsų kontroliniai buvo tiesiog žiaurūs! O tai mane suglumino,suglamžė,nes šiaip net labai gerai matematikoje gaudausi. Dalina dalina lapelius,mano draugėms-taip tiktais 4,6,7 iš kontrolinio.... Ir taip jau visai prardus viltį,paimu mokytojos padėtą lapuką į rankas,atsidustu,pasižiūriu į tą menkavertį lapą. Ir ten visas aštuonetas. Maniau,nors imt ir klykt per visą klasę iš tos laimės. Kad bent jau ne taip ir blogai... Žinoma,šalia manęs sedėję klasiokai,džiaugėsi 4 gavę. Tai vat. Po to jau po pamokų,ėjau namo,išvargus,nes blogai išsimiegojau dėl anglų kalbos.... Ta prasme,per daug nervavausi naktį.. Grįžus namo šiaip blogai pasijaučiau. Po to,kaimynas į kiemą išlaipino mane. Tuomet  pasivažinėjom po apylinkę. Po kiek laiko mama skambina,sako-grįžkit namo su Diana(Diana-mano sesuo). Na,grįžom,sako-važiuojam grybauti. Aš bandžiau atsisakyti-nepavyko. Sako-grynas oras, atsipalaiduosi ir panašiai. Nu gerai. Važiuojam,jau džiaugiuosi,galvojau gal tie nervai visi atslūgs. NORĖTUM!!!!!!! (Pasigirsta venilškas juokas) Kažkada šalia kelio augę medžiai,kone miškai,girios.....................IŠKIRSTI. Žinoma,kas jums,jūs net neįsivaizduojat koks baisus reginys tai buvo mano akims. Jūs tikriausiai nė nesusimąstote,apie tokį dalyką,kaip motiną gamtą. Jei atsiras žmogus,mąstantis kone kaip aš šiuo atžvilgiu,prašau,parašyk.... Žodžiu. pamačius tokį reginį,dingo visas noras,geras nusiteikimas ir viltis,jog viskas nors kiek pagerės. Atvirkščiai. Pradėjo skaudėti galvą,supykau. Ach.... Taip,aš už motiną gamtą,ir tuos medkirčius noriu tiesiog sulamdyti.... Jie kirto dar visai jaunus medžius!!!! Duok Dieve,tiems medžiams 20 metų buvo.... Vat taip va,tokio nuotaikos pasikeitimo visai nesitikėjau. Na,grybaujant nieko labai gero nebuvo,per kelias valandas,dar mažiau,sugebėjom kiek daugiau nei vieną kibirą pririnkti. Žydų. Ir dar kelių šilbaravykių. 

Grįžus namo,bandžiau nusiraminti. Nepavyko. 

Padėkit man surasti žmogų,kuris mąstytų panašiai kaip aš,ir galėtų manęs išklausyti,mokėtų patarti. Aš tokį žmogų žinau,deja,jis to nežino. Esmė tokia-man trūksta bendraminčių! O jog ketinu būti savimi tiek išore,tiek vidumi,tiek mąstymu,tai tikrai.... Ir keistis vien dėl to,jog rasčiau "tokių pačių ar bent panašių",neketinu.

Po tokių dalykų,nesinori ir pabūti mąstytojai,kaip norėjau praeitame įraše.... Norit tikėkit,norit ne,bet šis išsiliejimas man tikrai kažkiek padėjo... Lyg ir... Palengvėjo...? Nežinau. Bet aš taip norėjau,ir taip parašiau.

 

Gal...?

Kažkaip,paskaičius pastaruosius įrašus,pastebėjau,jog juose ne tiek jau daug mąstymo,kaip anksčiau. Šiaip, mano galva vis pilna minčių. Apie viską! o čia,paskaitai... Net keista matyti, jog aš-nelemta mąstytoja-rašau apie kažkokius banalius dienos įvykius. Paminėjus žodį-banalus-bijau vėl patapti tokia,kuriai visi įvykiai dienoje banalūs... Buvo užėjęs toks laikotarpis. Tai net bijau prisiminti....
Tai vat. Esmė tame,kad aš kiekvieną kaimirką vis mąstau. Vis apie ką nors kitką. Ir taip viską norisi išlieti visiems,arba bent vienam žmogui.... Atrodo-geras sprendimas-nueisiu ir išliesiu mintis savo blog'e. Prieinu prie kompiuterio,atsisėdu. Įsijungiu naršyklę "Operą" ir paspaudžiu ant laukelio,kuriame yra mano blog'as. Atsidaro langas su mano blog'u. paspaudžiu "Naujas pranešimas", atsidaro langas,kuriame galiu rašyti tą pranešimą. Tuomet praleidžiu porą minučių prie pabadinimo. O jau kai sugalvoju pavadinimą įrašui,dingsta visos tos mąstytojos mintys, ir lieka tiesiog paprasti tos dienos įvykiai. Manau,mano dienos ne tokios įdomios,jog būtų kam įdomu skaityti įvykius tą dieną. Tačiau mano mintys(taip,truputy per gerai apie save galvoju)-jos vertos daugiau dėmesio,nei mano dienos įvykiai. manau,visų mintys yra vertos daugiau dėmesio nei jų dienos įvykiai. Nors kas čia žino... Juk visuomet būna išimčių ;)
Toks jausmas,lyg dabar galiu būti laisva... Lygtais,jokių simpatijų niekam nejaučiu... Lyg ir mylėti nieko nemyliu ( apie šeimos narius tyliu,jiems jaučių daug daugiau,nei tik meilę). Ir staiga atsiranda žmogus. Kurio mintys-netikėtai sutampa su tavosiomis. Kurio mąstymas apie vienokius ar kitokius dalykus sutampa su tavo mąstymu. Ir dar vienas,kitas atsitiktinumas... Tik tiek užtenka,jog iš tavo galvos neišeitų tas žmogus. Sako-kuo labiau nori,kad tas žmogus dingtų iš tavo minčių,tuo labiau jis įsmigs tavo mintyse. Tai va, o aš bandau negalvoti apie jį,ir kas iš to? Taip vat,imu,pradedu galvoti apie muzika,muzikantus. Ir iš niekur nieko į galvą šauna jonuotrauką,jo mintis apie kokį nors dalyką... Žodžiu,tokie dalykai mane žudo. Nu jau,per stipriai pasakiau. Tiksliau-kankina.
To žmogaus aš beveik nepažystu. Kas mane supras? Supras tik žmogus,kuriam buvo atsitike panašiai,ar yra panašaus būdo,kaip manojo. Tad jei jau tau panašiai yra buve,parašyk man. Numeris- 8601663*7. Arba rašyk į komentarus. Nes tiksliau šią situaciją noriu papasakoti kam nors,kas mane supras... Ir nesityčios!...
Šiek tiek muzikos pačiai pabaigai:

Ruduo

Krepšinio karštligė apėmė ir mane :// Bet tai belekaip gerumo o.o Juk sirgti už Lietuvą,švilpti,šokinėti iš laimės,kai įmetamas tritaškis į priešininkų krepšį,ar tuomet,kai Jasikevičius metą kamuolį,o Valančiūnas jį tobulai "įkala" į priešininkų krepšinį, yra taip gera.... Tavo kūna užlieja tiesiog nuostabus jausmas,kūrį nori išlieti rėkdamas,šokinėdamas,daužydamas per stalą. :] Žodžiu,vienos geresnių akimirkų būna,kai Lietuva laimi,ir tu kartu su visais džiaugiesi,ir kai pralaimi,bet visvien palaikai Lietuvą,ir kartu liūdim. :]
Šiandien buvau pasivaikščioti prie Neries. Vanduo tekėjo taip ramiai,kad net baisu buvo skleisti kokį nors garsą... Tos tylos,gniaužiančios kvapą,visai nesinorėjo pertraukti. O vandens tekėjimas... Atrodo,lyg veidrodis. Visai nejuda,nebent žiūrėtum iš labai arti. Kito kranto atvaizdas,lyg būtų atspindys veidrodyje. Žodžiu,tos kelios minutės,kol viena stovėjau ant kranto,buvo tikrai kupinos geros nuojautos ir minčių :] O einant jau nuo kranto, ėjau per tokį vos išmintą takelį. Ir į galvą atėjo tokia mintis-šis takas turėtų būti išmyntas ne mano, o mūsų abiejų kojų. Nesupratau šis minties reikšmės,bet mano galvoje šis sakinys nuskambėjo ganėtinai protingai :D
Norėčiau parašyti ir apie dar vieną įvykį,bet jis tooks beprasmiškas :D O ir patį įvykį gerai supras tik Vikutė. XD Žodžiu,čia turėjo būti praleista pastraipą. Kitaip tariant-skaitykit tarp eilučių. Nors nežinau,ar šis posakis čia tinkamas.
Ai. naujooovėėė. Veidaknygėje,kai gali padaryti iškart foto su internetine kamera...tai taip galima ir video padaryt o.o bet tai kai gerumo,ane? :D Mąstau,kaip tinkamai tą "paslaugą" galėčiau panaudoti.... Kažin,kaip ten garsas įsirašo,jei jis aplamai įsirašo :D Gal tuomet ir sugalvočiau ką nors naudingo >:)
Kas nori... Susitikt? XD Niekas. Žodžiu,tas klausimas eksprontu man išsprūdo. Kaip sakoma-jei jau rašai,tai netrink. Nu ir netrinsim,pažiūrėsim,ką aš čia tiek priblevyzgavosiu :D
manau,šiam kartui gal ir viskas,huh? Galėčiau apie mokslus rašyti,bet nelabai norisi,mat kiek žinau pažystamų internete, tai jie visi nekenčia kalbų apie mokyklą. Tai jei jau koks užklys taip visai netyčia,tai bent nesinervuos perskaitęs šį įrašą. :D O ant gali anekdotas:
Kunigas pasikviečia zakristijoną prie klausyklos, kad tas išpažintį atliktų.
Kunigas klausia:
– Kas iš rūsio vagia mano vyną?
Zakristijonas:
– Ką sakot? Nieko negirdžiu.
Kunigas :
– Kas iš rūsio vagia mano vyną?
Zakristijonas:
– Kunigėli , gal pasikeičiam vietom? Kažkaip nieko nesigirdi.
Pasikeičia vietomis. Zakristijonas klausia:
– Kas miega su mano žmona???
Kunigas:
– Ale tikrai kaip čia nieko nesigirdi.