You give me something or nothing. Simple.

Taip,turiu perspėti,kad to "negatyvumo" šiame įraše nepritruks. Ir eikit Jūs savais keliais,kad neverktumėt.

Ohh,Juste,Tavo įrašuose tiek negatyvumo,kodėl? To negatyvumo ir taip daug...

Nu o man dabar labai labai nusispjaut. Taip stipriai nusispjauti.

Kodėl vieni žmonės nesupranta esminių dalykų? Vienas iš jų-kad kiekvienas iš mūsų savarankiškai turi priimti sprendimus,ir juos pats vienas priima. Daryti tai,ar ne. Daryti taip,ar kitaip. Bet koks žmogus turi būti niekšas,kad ant tavęs tiesiog pradėtų kone staugti ir juoktis. Priėmus vienokį sprendimą. Kuris nulėmė beveik nieką. Ir tai,ką tas sprendimas nulėmė,visai nesusiję su tuo žmogumi. Aš laisvai priimu kitų žmonių nuomonę, jei ji yra reiškiama normaliu tonu ir neįtaigiai. Tiesiog-paprastas nuomonės reiškimas. O čia- rėkia,staugia,juokiasi ir dar toks žvilgsnis. Psipiktinau tuo žmogumi. Jgjonfdjkn. Tiesiog iaurus charakterio bruožas.

Taaaip,tie jausmai man neduoda ramybės. Taaaip,dabar aš pusiau atsijungsiu nuo jūsų kvailių ausinių dėka. Taaaip,aš būsiu tokia kokia buvau-su ausinėmis ausyse,jus girdinti pusiau,ignoruojanti,kai to reikia,bet visada išklausanti,jei tai svarbu. Taaaip,aš vėl draugausiu su muzika ne tik namie,bet dabar ir už namų sienų,ir Jūs galėsit verkti: "ohh,Juste,kažkokia nenormali patapai". NE. Aš dabar būsiu vėl aš. Nebereikės kalsuyti kvailų kalbų,kūriu klausantjauti,kaip krenta Tavo IQ. Muzika. O kur dar mintys apie tą žvėrišką galią turintį jausmą... Jausmą,kūrį gali sukelti tik vienas žmogus. Ir tik tas žmogus sugeba užimti 95 procentus mano minčių. Nebesuebu blaiviai mąstyti. Noriu susirgti alzhaimeriu. Tada man tikrai būtų viskas toli nusispjauti. Jokių jausmų,jokių minčių. O ir kentėti mokyklos nereikėtų. Daug miego. Viskas čiki čiki. Žodžiu,kažkada laikiau savo gera savybe,jog vis kokį vaikiną pamėgstu. Jaučiu jam simpatiją. Paviršutinišką. Man to užtekdavo. daug blogiau,kai ta simpatija nebėra paviršutiniška. O tada nors numirk. 

Ne ne ne ne. Neketinu čia ale "verkti" ar sakyti " kaip man skauda,kad man atgal to nejaučia :((". Fuck This Shit. Just. And Fuck Off. Tenoriu pasakyti,kad man labai negera. Šį kartą iš jausmų pusės. Ir dalele iš minčių pusės. Ir dar miego stoka. Regis,mirsiu savaimine mirtimi ryt. 

Šiandieną vėl teko patirti tokį apmaudą viduje. Aš nesuprantu,pajuokavot su Lietuva,ir užtenka. Gerai,pasijuokėm,kaip jūs jos nemėgstat,kokia ji fjktyjyuyųūhdhb. Užtenka,grįžkime į savo vietas,nusleiskime ant žemės ir pripažinkime-mes esame lietuviai,ir turime tuo didžiuotis. KO TU ČIA DABAR IŠKART PRIEŠTARAUJI? Juk ne apie politiką kalbu. Kalbu apie... Ką Tu suprasi,kai Tu jau visais įmanomais būdais esi paveiktas globalizacijos ir dar žiauresnių dalykų? Gink Dieve,neturiu omenyje visų. Norėčiau dabar kiekvienam patriotui paspausti ranką ir apsikabinti jį. Juk mes visi lietuviai esame broliaiir seserys. O Tu,padla,kuris ketina tik gavęs tinkamą progą vykti į Anglija plauti indų-sekmės. Išsižadu tavęs kaip sesers/brolio. Ir džiugu girdėti ir jausti,kad Tau tai nerūpi. Vadinasi,nė vieno iš mūsų tai nekutena. Nors mane truputy-juk taip atsikratau šiūkšlių...

Pasimėgaukite muzika,kuri neturi nieko bendro su šiuo įrašu. 

Ir.

Taip.

Aš įsimylėjau.

Gneseologija

Gneseologija - pažinimo teorija.

Alfonsas Nyka-Niliūnas

Gneseologija

Nežinau,kas esu.

Neradęs

Atsakymo į baisų

Klausimą,kas aš esu,

Nematąs ir nematomas

Bandau išspręsti

Lygtis, kuriose

Vienintelis nežinomasis - 

Aš:

Mirti gimiau,

Gimti ir gyventi

Mirtim,nežinant savo

Ir Dievo vardo,

Nes žodis

Yra daugiau

Negu būtis.

Nedrįsčiau laikyti savęs eilėraščių megėja, bet šis eilėraštis mane patraukė iškart. Dėl savo teisingumo. Ir tikimo man šiuo momentu. Nedrįstu paneigti nė vienam šio eilėraščio žodžiui. Noriu pasidalinti šiuo paprastu,tačiau teisingu ir ganėtinai daug pasakančiu eilėraščiu... Nes viso labo 38 žodžiai,gali nusakyti mano būseną,mano mąstymą šiuo metu. Daugiau nieko ir nereikia.



Šis įrašas galėtų (ir tikriausiai bus) būti paskutinis įrašas šiais mano gyvenimo metais. Ir gal šiame įraše neturėčiau daug kalbėti. Tas eilėraštis ir taip daug pasako. Bet čia noriu paminėti gal kiek šlykštų mano būdą kai kurių skaitytojų aikimis - aš nemėgstu švenčių. Jokių. Nei šv.Kalėdų,nei gimtadienių - nieko. Viskam turi būti priežąstis/pretekstas. Ir šiam mano bruožui yra. Labai tikiuosi,jog bent kai jau būsiu sukūrus savo šeimą,atsiras priežąstis mėgti šventes. vardan šeimos. Daah, dar nė ketvirtadalio savo gyvenimo nenugyvenus,aš jau kalbu apie šeimą. Nors gal ir gerai, nieko čia blogo nematau. Nes nieko blogo tame ir nėra.
Daugiau nebeišsiplėsiu. Iki kitų metų,tuomet... 
Ir taip,aš įsimylėjau. Ir kol kas tik vienas žmogus tai žino-ką pamilau. Skamba intriguojančiai,tiesa? Meh...

Zombis žmogaus kailyje.

Viską,ką noriu pasakyti šiuo įrašu,pasakyta pavadinime.
Verta tęst toliau? Viskas,ką įmanoma dar pasakyti,tai yra tik tai,kad aš po truputy tampu šlykščiu žmogumi. Zombiu. Bet vis dar turiu tą patį normalų kūną. Dažnai savęs bijau. Ne tiek kiek bijau,bet pasišlykčiu pati savimi. Tokia kmvgmgptfdmkzvfpda. Kur manyje pasidėjo tolerancija? Normalus mąstymas? Pasitikėjimas savimi? Normalus mokymasis,bet vis dar pyktis ant mokyklos(šiuo atveju,pasiliko tik pyktis,normalus mokymasis kažkur išnyko)? O gal,kaip zombiui,mokymosi nereikia? Kooooks skirtumas.
***
Kiekvieną vakarą,kai nueinu į virtuvę atlikti kokį darbą ir pasiklausyti muzikos (tikrai ne gaminti maistą,kaip jums,stereotipiniai vaikisčiai(nenoriu įžeisti),atrodo. Maisto gaminime esu kolkas truputy nevėkšla),įeinu į ją neįsijungus šviesos. Nes. pastaruoju metu mano kiemas būna nuostabiai apšviestas mėnulio. O vakar jis buvo apšviestas violetine/rožine spalva. Vaizdas buvo nepakartojamas. Toks ganėtinai romantiškas vaizdas atrodo.... Taip ir norisi pamačius panašų vaizdą klykti-Myliu! Tik įdomu ką...
***
Šiandien mano sesers gimtadienis. Kadangi ji gyvena Olandijoje,susikambinome per skype ir pasveeeiikinauuu. Atvirute paštu pamiršau išsiūsti,tai truputy gėda... Bet. Kokį nuostabų vaizdą parodė. Mano sunėnas toooks gražuolis. Leidžiu patiems įsitikinti:

grečiau kaip nors mano sesuo galėtų atvykti į Lietuvą... Ir tada šį mielumo įsikūnijimą apkabinčiau taip laabai labai stipriai. Neitanas. Gražus vardas. Ir kas svarbiausia,jog jam yra skaitoma lietuviškos pasakos. Pati sesuo kiek primiršus kalbą,tačiau gavus pasakų knygų iš Lietuvos,ji pati bando prisiminti kalbą ir jam nuo mažens skaito lietuviškas knygas. Žinot,prie ko suku? Bent vienas žmogus tikrai supranta... Na,bet neaiškinsiu.
Laaiškai. Šinadien gavau laišką. PAGALIAU,jau taip buvau išsiilgus laiškų rašymo. Muahaha,aš jų jau daugiau 35 turiu. Susirašinėjimas laiškais tooks jklfnrjkln dalykas,kurio niekada neatsisakysiu.
***
Koks dalykas iki šiol man yra nutikęs per visą mano gyvenimą?
Tas dalykas dabar stebi mane iš viršaus(aš žinau,arba jis yra atgimęs kitu pavidalu (taip,aš tokiais dalykais tikiu) šalia manęs,bet aš to nejaučiu). Tai paprasčiausias mano šuo Persis. Jo nuotraukos jau buvo čia įdėtos. Tai tikriausiai dalykas,dėl kurio daugiausiai pralieta ašarų. Ir nesigailiu. Jei būtų padėję,būčiau dar ne tiek išliejus ašarų. Žinoma,po jo seka HURTS koncertas. Kuris mane paveikė.
God Damn IT! Apie ką aš rašau??? Pati nebesuprantu... tai tik įrodymas,jog virstu į kažką tokio,kas man nevisai patinka. Šuldu buldu.
***
Užmačiau kažkokiam tinklaraštyje (jo nereklamuosiu,nevertas toks tinklaraštis reklamos) įrašą. Apie ką? Apie tai,kaip jo savininkė ilgai nerašė. Ir ką ji nuveikė per tą laiką,kol nerašė. Ir vienas iš dalykų,ką ji nuveikė-buvo lauke.

Įdomu,tuomet,kaip nebūdama lauke,ji ėjo į lauką,susitiko su draugais,ėjo į tualetą (oj,gal ji jau namuose tokį turi,ar nebeegzistuoja lauko tupyklos?)? Nebent ji viska daro namuose, nes serga kažkokia liga,kuriai esant,lauke esantys dalykai gali lengvai pažeisti jos sveikatą,ir šis buvimas lauke jai buvo kažkas tokio nežemiško?
God Damn It,nevykus ironija,ar sarkazmas,bet kažkada buvimas lauke nebuvo toks ohoho dalykas,kad jį reikėjo minėti prie savo "ką veikiau" sąrašo. Žinoma,visi begalo džiaugdavosi,jei visą dieną lauke prabūdavo. Dabar? Dabar buvomas lauke laikomas ėjimu iš vienų namų į kitus,iš vienos kavinės į kitą. Žodžiu,jei tik galėčiau šią kartą kaip nors išgelbėti vos tik nusižudžius,tai ir padaryčiau. Sekčiau Romo Kalantos "pėdomis". Tik šis žmogus,manau,pasiaukojo vardan svarbesnių tikslų. bet jei aš noriu išsaugoti šią kartą nuo bukumo ir idiotizimo sindromo,gal ir mano tikslas nėra jau toks blogas?
Ir taip taip,aš pati neesu tobula,ir manau dažnai pasilegiu neadekvačiai ir panašiai,kaip tie,kūrie man nepatinka(tie žmonės,kuriuos noriu išgelbėti).

Dar viena nuostabi atlikėja,kurią teko visai neseniai pastebėti. Ir taip truputy gėda tai pripažinti. Bet svarbu,jog aplamai pastebėjau.

Arbatos bidonas su 5kg cukraus.

Eina sau.

Trokštu.

Labai trošktu.

Labai labai trokštu.

Naah,tikrai ne meilės,iš jos jokios naudos. Bent man. Kol kas. Muaahaha,mazo sazo.

Trokštu ramybės. Kurią teko neseniai patirti. Geri dalykai niekada netrunka ilgai. Trokštu,kad man niekas nenurodinėtų,kas kaip yra geriau. Pakanka mokyklos. Kuri nurodinėja viską,kas yra geriau. Tavo nuomonė mokykloje,lyg šikpopieris,verta tik šiknai nusišluostyti. Teisingiausia yra mokytojų ir vadovėlių nuomonė.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Bet.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Nejau žmonės pamiršo kaip deramai išklausyti kitą žmogų? Ir jam patarti,galbūt,palenkti tinkama linkme tą žmogų? O ne tiesiog kardinaliai nurodinėti ir vaidinti,kaip Tu išklausai,nors klausant to žmogaus(ar skaitant,ką jis nori Tau išsipasakoti) galvoji kokia sexy šikna pas Bieberį ar kokie kieti raumenys pas Adelę?  (Niekada niekada gyvenimę nabandykit susieti kažkokių faktų. Ar vadinamųjų "ženklų". NIE-KA-DA. Nes tai tik padarys cunamį ir žemės drebėjimą Jūsų galvoje vienu metu,ir Jūsų smegenys atsistatys tik po kelių metų,o ne po poros mėnesiu kaip kokia Japonija. Pamąstykit,Jūsų protai lyg silpnai išsivysčiosu šalis šioje situacijoje) Gal jau ir aš nebemoku išklausyti? Bet juk reikia savimi pasitikėti.. Bet per didelis pasitikėjimas savimi blogai. Geriau būsiu savimi ir vėl abejosiu savimi. Kaip man ir pritinka.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Tokia kerštinga tiesa šiais laikais. Viena iš jų,jog žmonės per daug "gerai" žino savo teises. 

"Ne,nedarysiu,aš žinau savo teises,tad turiu pilną teisę to nedaryti"

"Aš žinau savo teies,tad aš turiu teise tai daryti,Tu man nenurodinėsi"

Toks jausmas,jog dabar kiekvienas žmogus turi teisę kištis į Tavo gyvenimą ir nurodinėti. Turi teisę tiesiai šviesiai sakyti Tau,kad Tu toks anoks,kad Tu darai tą ar aną. Jokios baimės.(Taaip,kiekvienas mes turimę teisę laisvai reikšti savo nuomone,bet visada reikia viską daryti su protu ir prisiminti apie tokius dalykus,kaip kito žmogaus jausmai ir asmeninis gyvenimas,į kūrį dažnai aplinkiniai veržte veržiasi) Anksčiau buvo kitaip... Visi turėdavo savitvardos,visi gyvendavo kiek ramiau,nei jiems reikėjo žinoti savo teises nei ką. Gal valdžia tuos žmones lengviau valdė,bet. Paimkime sovietinę Lietuvą.

Mažai kas skundėsi jos valdžia. Valdė ruskiai mus tolka tak,patiko labai rusams. Lietuviai irgi visai nesiskundė. Jei tik ne ta suvaržyta žodžio laisvė. Aš būčiau irgi pykus,jei neturėčiau Lietuviško žodžio laisvės. Buvo verta kovoto? Buvo. Džiaugiuosi,ką dabar turiu? Vėl pasirodo lazda,turinti du galus(tokia čiotkai nudrožta,be išsišakojimų). Pirmas galas-Taip,džiaugiuosi,turiu laisvę į Lietuvišką žodį. Kas yra super duper gerai. Ir ta laisvė,kai galiu skaityti lietuviškas knygas. Kai galiu laisvai vaikščioti gatvėmis. Žodžiu,tikrai gerai. Antrasis galas-nepatinka,nes su tokia laisve mūsų tautos valdžia nemoka gyventi, valdyti. Bet juk viskas nėra išmokstama per dieną. Ir... Per 21 metus... Laikui bėgant,gal kiek bus geriau 

Justuk,vienintele mano meile,kreipiuosi į save(tave) trečiu asmeniu,nes noriu sau pačiai(tau) pasakyti,jog niekada nesigilink į politiką. Susipurvinsi visomis prasmėmis. Žiiiiiiiiiiiinoma,reikia pradėti nuo savęs,siekiant gero gyvenimo ne tik sau,bet ir aplinkiniams. Žiū,susidomėsiu politika,gera politike patapsiu,nueisiu į seimą ir užimsiu valdžią!

NE. Iš tokios pasislėpusios psichopatės kaip aš,niekada neišeis gera politikė. Pasigailėsiu savo tautiečių.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Pavadinimas apie kažkokį nenormalų gėrimą,o kalbu apie politiką? Vis geriau,nei apie meilę.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Ir dar. "Kai aš rašiau taip kaip Tu..... O dabar..." Šio žmogaus nuomonę vertinu,kuri buvo išreikšta po kažkuriuo mano įrašu. BET. Aš rašau,kaip aš noriu,Tu rašai,kaip Tu nori. Tavo dabartinis blog'as susilaukė didesnio dėmesio? O aš ne dėl didelio dėmesio rašau. Pasakysi-Tai n* rašai,jei nenori būti pastebėta? Aš ESU pastebėta kelių asmenų. Dėl ko aš begalo džiaugiuosi ir kas glosto mano savimeilę. Jei pastebėjo bent pusė iš sekančiųjų mano blog'ą-išvis labai šaunu,tai man didelis pasiekimas. Beto,mes visi keičiamės. Kiekvieną sekundę. Ir šis mano tinklaraščio rašymas vis keičiasi. 

Kokie blog'ai susilaukia didelio dėmesio? Dažniausiai jie vadinami tiesiog "fashion" blogai,kur papudruotomis nosytėmis mergaitės rašo apie įvairiausias makiažo priemones ir panašiai,apie tai,kokį skanų kapučiną gėrė Akropolio kavinėje ir t.t. Ir kur daug autorės nuotraukų. Neketinu kelti daug savo nuotraukų į internetą tam,kad gaučiau dėmesio. Susikiškit tokį dėmesį į ten,iš kur tik purvas lenda. Į burną.

Beeet,karts nuo karto sutinku blog'ų,kūrie susilaukia tikrai nemažai dėmesio,ir jie net nepanašūs į tuos,kūriuos apibūdinau aukščiau. tai priverčia mane nusišypsoti,lyg metaliuką būčiau radus. Iiiir,dar vienas pastebėjimas: kaip yra su žmonėmis,taip ir yra su tinklaraščiais: visokių yra,visokių reikia.

Tiek laiko nerašiau,ganėtinai neilgai,bet nemoku visko laikyti savyje. P.S ačiū Jums už visus sveikinimus,kūrių nėra,su mano aštuonesdešimužtuoju įrašu šiame blog'e. Ačiū,ačiū,ačiū.

Atsigauk. Tu ir Aš.

Eikit jūs visi ant trijų raidžių.

Dabar jaučiuosi labai murzina.

Regis,per pastarąsias dienas ne aš viena pastebėjau tas ryškėjančias FaceBook'o blogybes.

BET ftw????? Visi verkia,koks tas tinklapis blogas ir panašiai. Okay,nepatinka,trink. Šaldyk savo anketą. Pamirš apie tokio tinklapio egzistavimą.

Bum bum bum. Aš negaliu labai pykti ant tų žmonių,kūrie savo tinklaraščiuose apie veidaknygę rašo. Nes aš pati apie tą tinklapį rašiau. Ir dabar rašau. Fuck This Shit. Nu nieko,šiuo atveju "stumiu" pati ant savęs. Išmokit traukti. Žinai ką? Kai man pradeda kas nors įgrysti,aš to bandau atsikratyti. Taip ir su veidaknygę. Bum bum bum. Nežinau,regis,mano blog'as nebeturės tiek lankytojų per dieną,kaip anksčiau,nes nebegalėsiu jo reklamuoti per savo anketą. Bet kam tai rūpi,kas norės,susiras šias mano mintis.

FUCKTHISSHIT.

Kiek dar galite mane nervinti? Kodėl būtent tas prisiminimas man iškilo šią minutę? Ir per jį,vos nepadariau didelės klaidos viešai. Bet tai padariau privačiai. Gal tai ne klaida? Bet tai man nepadėjo. Ne-pa-dė-jo. Fuck. ne. Ne. Ne. Ne. Tas prisiminimas man sugadino viską. 

Reikia atsigauti. Paranojikė. Atsigauti nuo visko-žmonių,susirašinėjimų,kompiuterio,tinklaraščio,muzikos,aplinkinių. Bet tik ne nuo knygų. Man jas reikia prievartauti. Kaip mano savijauta keičiasi. Mano nuotaika. Damn It. Rimtai. Reikia užrišti. Ir blog'o rašymą. Nes nieko nebus. Jei jau šį kartą vos susitvardžiau. Turiu išsiugdyti savitvardos jausmą.

4 milimetrai.

Prisimenu,kai tik pirmą kartą išgirdau šią dainą.

Prisimenu,kaip ji pakeitė mano požiūrį.

Tą naktį aš tiesiog liūdėjau. Ir aplink viskas buvo taip nyku. Aplink mirtys. Jokio grožio nesugebėjau įžvelgti. Išgirdus šią dainą. Atsisėdau lovoje. Įsiklausiau į žodžius. Ir staiga pasikroviau ir baterija. Pilna pozityvumo. Teigiamų jonų. Todėėl,karts nuo karto šios dainos pasiklausau. paprasta,su pakankamai aiškia mintimi,aiškiu kontekstu.

Merkurijus. 

Šiandienai atėjo galas Apuoko Akiai. Trumpam palikime indėnus ramybėje.

Prašauuu,pasakyk ką galvoji apie mane. Netingėk. Juk lengviau padaryti tai,nei parašyti komentarą.

Senai buvo toks noras rašyti į tinklaraštį. Ir šiandien tikrai nerašau dėl Valentino dienos. Ji niekuom dėta. Jei ne kelios širdelės ant tunikos ir Tėčio nupirkta ir padovanota gėlė Mamai,būčiau apie tai pamiršus.

nepradėsiu kalbėti apie šią sukomercintą "šventę".

Rašau. Nes noriu pasakyti,kaip šią savaitę pasijaučiau. Pasijaučiau laisva. Nežinau. Gal vakarykštis didelis mąstymas... Bet šiandien jaučiuosi laisvai. paprastai laisvai. jaučiu ne tą laisvę,kurią jaučiau per šalčio dienas-kupina džiaugsmo,atsipalaidavimo,laisvės,meilės ir t.t. Ši laisvė... Tokia paprasta ir tyra. Kažkaip keista tai sakyti. Nes,galbūt,laisvės jausmas yra dažniausiai viskas,ko tau reikia,kad nusiramintum ir pamirštum viską aplinkui. 

25 sekėjai. Keista. Nes skaičius padidėjo per pastarąsias dienas. Kažkaip. Ganėtinai geras jausmas. Kai jautiesi "pastebėtas". Ir kai supranti,jog Tavo blog'as nėra "fashion". Vienas gražiausių komplimentų man per pastarąsias dienas buvo štai toks: ne, tu prie tokiu ,kuriu cia su ziburiu nerasi:D . Omeny turėta FaceBook'as,internetas. Labiau FaceBook'as. Bet tas pats žmogus ir mano blog'ą giria. O vat jis pats toookia asmenybė,iš kurios išgirsti tokius žodžius net šokia tokia garbė. Tas žmogus suprantą,apie ką aš,mes tai jau aptarėme. :)

Viskas. vasario 15 diena... Ir ta proga,Vasario 16-aja,bus rimtas ate ate. Ne blog'ui. Ir tuomet-Zombiai,atrieda tidunda į mano galvą. Knygos,knygos,knygos. O dabar darir arfos skambesys galvoje. Įsimylėjau.

Normaliai.

Praeitame įraše,man tiesiog nepavyko perteikti viso sarkazmo ta tema.

Bet pripažinkime,Lietuva-graži moteris.

Apie ką aš šiame įraše?

Apie daug ką po truputy.

Mane vis dar krečia vienos mergaitės parašytas "post'as" facebook'e. Jis atrodo kažkas panašaus į tai:

Greit sulauksiu sesytės. Nežinom kokį vardą duoti. Pasiūlykti ;******

Mergaitei 12 metų. Dabar įkvėpiau.... Ir galvoju. Jog nenoriu gyventi. Arba tiesiog nesugebu susitaikyti su tokia nerealia tikrove. Tokia šlykščia. Iš šio jos pranešimo,toks jausmas,jog ji tuoj įsigys naują katytę ar šuniuką. Kur dingo privatumas? Nejau jauni tėvai nemoka auklėti savo vaikų? Manau,tokie požymiai priklauso ir nuo tėvų auklėjimo. Dar geriau būtų,jei sužinočiau,kad tai pasiūlė jos mama padaryti. Parašyti tokius žodžius faceBook'e. Juk visko gali būti. Jei tai sužinočiau,pasijusčiau maždaug taip:

Taip norisi sutikti tą mergaitę gatvėję ir papurtyti už pakarpos. Gal atratyčiau smegenis....

Aš mėgstu sakyti komplimentus. Yda. O gal kaip tik gerai? Visi sugebės pakritikuoti,pasakyti,kaip blogai. Bet man visai kitaip-man taip lengva ir gera pasakyti komplimentą.... Tai daug lengviau pasakyti žmogui,nei jį kirtikuoti,ir vaidinti,kiek Tu turi daug patirties ir kokie Tavo geri patarimai. O ar Tu dažnaai sakai komplimentus? Kada paskutinį kartą Tau kas nors sakė komplimentą,kuris nuoširdžiai Tave privertė nusišypsoti? Aš asmeniškai,labai džiaugiuosi,kai man pasako,jog aš moku išklausyti. Kai aš moku prajuokinti,jog esu linksma. kai pasako,jog mano mintys tam žmogui patinka. Tarkime,perskaičius mano įrašą. Tokia šiluma apima mano smegenis.

Dėl šio skyrelio tikrai neketinu kaltinti Valentino dienos. Ateinančios. Apie ką aš? Apie meilę. Vieni sako,jog tai visai ne banalus dalykas/jausmas. Kitiem,tarkime,man,iš vienos pusės gali tai atrodyti banalu. Banali meilė. Kokia ji? Myliu Tave :*** <tokia. Lesbietiška. Kai po nuotraukomis merginos susirašinėja. Ir vyksta maždaug toks dialogas(po visai gražia nuotrauka):

M: Kokia tu čia gražii :o***

T: baik tu,nei aš graži,nei ką,kaip su tanku pervažiuota ;D****

M: aš rimtai,sexy pupa mano :***

T: pati tu tokia ;))*

M: myliu tave,saule ;D* Kada meetukas?

T: aš tave labiau ;@@*** nežinau,kada gali?

M: tai ne,aš tave labiau :DD**** nežinau,gal po dveijų metų?

Ir paskui maždaug taip ir tęsiasi.

Ir toks gėdos jausmas apima. Kai pamatai tokius susirašinėjimus..... Arba dar kai bučiuojasi. Supratu,kai draugiškai. Bet kai mergina įssiiurbia vienakitai į lūpas,tai kai porno saite būčiau. Bet jame geriau žiūrėti normalų porno video,nei kad matyti lesbietiško porno pradžią reaybėje.

Aš labai tikiuosi,jog jūs suprantat mano juokus. Dėl porno.

Ar galima mylėti pianiną? Daiktą? Negyvą būtybę? Juk čia ne anglų kalba,kad žodis meilė/mylėti,reikštų didelį pomėgį kažkam. O gal aš klystu?

Nebanali meilė.... Kiekvienas ją patiriame. Ir man taip patinka išklausyti žmonių... Pažįstamų,draugų... Kai jie yra tikrai įsimylėję. Kai jie bando kam nors išsakyti tą neapsakomą jausmą viduje,kad būtų lengviau,nes taip tiesiog reikia.... nebanali meilė,kai ji neviešinama internete. Man toks jausmas,jog kiekvienas dalykas,paviešintas internete(aš apie asmeninius dalykus) lyg ir suteršiamas interneto. Bet viskas turi išimčių.

Tas begali keistas jausmas,kai Tave laiko knygų griaužike,nors tu tik iš neturėjimo ką veikti,imi ir rašaisi viską į sąsiuvinį. Kad galėtum naudingai po kieklaiko tą informaciją panaudoti. Anksčiau tai visi darė. kaip normalus poelgis. dabar tai laikoma "moksliukiškumu". Logikos čia nekiškime,jos mažai belike.

Šiandien mokykloje begalo daug mąsčiau. Apie viską. Apie kiekvieną mano judesį,ištartą,parašytą žodį,apie kiekvieną vakarykštę emociją. Jaučiausi хуёваи. Nes senai teko bendrauti mokykloje su tokiomis savo mintimis. Vakarykštė diena buvo tragiška. nenoriu jos prisiminti. nė vieno žodelio iš vakar dienos. Ir būtent per tuos mąstymus,prisiminiau Dub FX. Jis kažkada man padėjo ištverti. Ištverti ką? Ištverti neįsimylėti. Būtent todėl šiandien jo balsas mano ausyse šiandien dažniausiai skamba.

Mano kaklas išbertas. Pirmas išbėrimas. Ir tik vienas daiktas težino,nuo ko. Man tai jau pradeda įgrysti. Viskas,per daug. Išsiplėčiau. Gero Jums likusio gyvenimo. Ne tik ateinančios savaitės. Viso gyvenimo.

Hey,Amerika ir D.Britanija,aš čia!

Ar girdite,draugužės? Aš čia,šalia Baltijos Jūros! Jūs gal jos nežinot,bet ji tokia yra. Ji mano ramstis. Tai Atlanto vandenyno baseino jūra, esanti Europos šiaurės rytuose. Dabar įsivaizduojat,kur aš stoviu? Aš Jūsų taip pasiilgau... Truputy pykstu,jog menkai padėjot man apsiginti prieš rusą ir nacį,bet aš dar turiu smarvės,pati atsilaikiau. Ir aš dar jauna,tik 21 metų. Nenorit manęs pakibinti? Aš dabar Jums atsiduočiau nedraugavus. Pažiūrėkit,kiek manyje kraujo ląstelių,ištroškusių Jūsų. Tiek Tavęs-Amerika,Tiek Tavęs-D.Britanija. Manau,jei Jūs geros draugės,tai mane pasidalinsit. Nereikia jokios okupacijos. Mano kraujo ląstelės jau perprato Jūsų abiejų gyvenimo būdą. Nagi,ateikit,paimkit mane! Nes mano kraujo ląstelės verkia,kaip manyje sunku. Jos pamiršo tikrąją mane. Mano tradicijas. Tikrąją mane. Dabar jos mato tik mano išmatas. Jokio grožio manyje nebemato.. Jūs jas apakinot! Mano kraujo ląsteles. Tad tai puiki proga Jums!
Jos pamiršo mane. Jos žino tik mano vardą. Jos daugiau žino apie Jus. Jos pamiršo,kokius sunkius laimečius pragyvenau. Gerai,kad mano smegenų ląstelės dar likusios. Jų mažiau,nei kraujo ląstelių,bet jos yra. Žinai kur problema? Tai,jog mano smegenų ląstelės pavargo. Pavargo kraujo ląstelėms įrodynėti,jog aš turiu savo gyvenimą. Jos mano,kad aš nepasiruošūsi savarankiškam gyvenimui. Jau pasenusios KL(kraujo ląstelės),vos krutančios,vos varinėdamos po mano kūną, verkšlena,jog prie ruso buvo geriau. Bet joms mažai liko gyventi. Rūpinkimės jaunosiomis KL. Taigi. Davai kartu gyvenam? Pakeisiu savo vardą į Jūsų. Nesvarbu-Amerika,ar Anglija. Bet bent jau patenkinsiu savąsias KL. Juk žiūrėk,tarkime Tu,mano išsvajotoji D.Britanija-Tavo plotas nėra pats didžiausias. O Tavyje mano DNR tikrai daug. Tų KL. O va,žiūrėk,jei susimesčiau su Tavimi,galėčiau stovėti kur stovėjus, tuomet Tu nebūtum perpildyta,o mano KL  būtų pigiau gyventi,nereiktų kažkur trenktis į kitą kūną. Jos nebeverktų,nesielvaratutų. Mažesnis PVM jau vien ką reiškia. O dar geresnės gyvenimo sąlygos.  
Bet mano smegenų ląstelės(SL)…... O kam jos? Juk jei su Jumis gyvensiu, bus viskas tiesiog gerai. SL galėsit iššaudyti,dėl vaizdo. SL genocidą galėsit padaryti. Bet bent jau taikiai susigyventumėm. Juk KL  svarbiau... Joms gyvenimą palengvisnim. Arba dar geriau-atgaivinsim kolonizaciją! Aš galėsiu pabūti Jūsų kolonija. Nes mano KL Jus myli. Ne tas žodis. Dievina!... Jūs dar laisviau galėsit savo tvarką įvesti čia. Nejau gyvenimas nėra gražus?

Su didžiausia meilę,
Lietuva.

Trumpos atostogos arba kaip Akis nemokėdama atsipalaidavo.

Tiesiog.

Paėmiau ir ištryniau. Viską,ką rašiau po truputy visą dieną.

Ir prisiversiu parašyti normalesnį įrašą. Nes praeitame,kurį ištryniau net nepaviešinus,per daug kalbėjau apie savo jausmus.

O mes visi žinom,kaip tai ne kiekvienam įdomu. Kam įdomu,asmeniškai pasiklaus. Bet pagalvojus savo turimomis smegenimis,klausti-kaip jautiesi/ką jauti šiuo metu? Kažkaip nei penki nei dešimt. Nors tokie klausimai man patinka iš man rūpinčio žmogaus. Ai,neužsivesiu.

Tai vat,tiesiog noriu beproto pasidžiaugti kokia aš nesava.

Būnu sava-kai jaučiuosi tiesiog normaliai,kiek užsiknisus mokslais,galvoje kiek neigiamos mintys apie vienus ir kitus dalykus,tačiau tą lygybę minčių palaiko mintys apie man patinkantį žmogų. O per tas kelias dienas,pagaliau atsipalaidavau. Nebuvo jokių neigiamų minčių. Jei atsirasdavo,tarkime,apie įvairiausias recenzijas,kalbėjimo įskaita,egzaminai,anglų frazės,užteko pagalvoti apie patinkantį žmogų. Ir toliau skaityti knygą. Ir taaaip gerai jaučiausi.Tokį gėrį... Kiek šališkai pasakysiu. bet. Tokį gėrį galima apibūdinti,kai vyras be sekso išbūna kokius 3 mėnesius,ir pagaliau jo gauna. Su kaupu. Tai vat toks gėris,tačiau ne tokiomis priemonėmis ir mane užplūdo tomis dienomis.

Man laabai sunku išsakyti,kaip man vis dėl to gerai. Niekada nemokėjau teigiamų emocijų išlieti. Neigiamas galiu išpilti kaip vandenį iš puodelio. Oo,ferverkus girdžiu... Švenčia sekmadienį? Vasario 5-ąją? Šaunuoliai,įsimintinas dienas reikia pažymėti... Truputy nuo temos nukritau.

Tai vat. Noriu pasakyti,kad man dabar tiesiog gera. Žinoma,jei su kai kuriais žmonėmis tęsis bendravimas užmegztas per tas kelias atostogų dienas... Gal ir prasitęs tas gerumas viduje?

Justuuuuuk,nepradėk. Juk lietuviams rašai,jiems nusispjaut į Tavo geras emocijas kaip ir nusispjaut į Lietuvos grožį. Neee,Tu neteisi,kai kuriems rūpi. O gal ne.. Mažiau galvok apie visus! Gerai. 

mano sesukas dar nemiega o.o Ji laiko man kompaniją :D Kai tuo tarpu,tas,kas turėtų atlikti jos pareigas,kažkąąą daro,ir neatrašo. Bet vis vien miela,matyti,kai ne aš viena nemiegu:)) Mano sesukas gerai dieną išsimiegojo. Ir dabar ji skaito knygą... Harį Poterį. Aš tik filmus mačius,nė vienos knygos neperskaičius.  Bet kažkaip problemos neturėjau dėl to. Dabar užtat skaitau labai gerą knygą.

A,čiūvak,mobylka nūžna? Čio,fsio knopky rabotajiet.

Ach,kaip fainai. Nesinori apie kažką rimto galvoti. Norisi gerai gyventi. dabar mielai jau turėčiau savo šeimą,mielai dirbčiau. Noriu visus mokslus prasukt kaip laikrodžio rodyklę. O tada-meilė,darbas,šeima. Žinoma,tų sunkumų visada bus,bet kai turi mylimą žmogų šalia,juk viskas lengviau būna... Reikia mokėti rasti kompromisą.

Niekada nemėgau rodyti savo kažkiek romantinės pusės. Ir aš nemėgstu pripažinti,jog aš romantikė,nors tikrai žinau,kad aš fuckin tokia esu. Todėl visada tai neigiu.

Sh Bum,Sh Bum. Baisu,kai Tau parodo dainą,ir Tu jos negali atsiklausyti. 1. Nes ji tiesiog Tave kabina. 2. Nes ją parodė fainas žmogus,ir ta daina jį primena.

Ach,man gera. Ir man to užtenka. Dabar turiu pasidalinti šiuo įrašu su Jumis,ir einu kibti prie darbų.

Sunkus gyvenimas,kai sugebi dirbti tik naktį. Bet jei tas darbas teikia malonumą(taip,mes visi suprantam,ties kur lenkiu),tai ne tokia ir problema. Bet šiuo atveju aš apie namų darbus kalbu. Tad tai tikrai neteikia malonumo.

Uu,kaip fainai sugalvojau:)) Tereikia fotoaparato "kieto". Nueini į kokią gerą reputaciją turinčia rūbų parduotuvę,prisiimi nuostabiausių "madingų" rūbų,apsirengi,pasifotkini kabinoje ten praleisdama valanda,ir nieko nenusipirkus,su fotiku išeini iš parduotuvės. Grįžti,įsikeli fotkytes į FB,ir žiūrėk kiek naujų draugų turėsi ;)) O tavo FB acc užlūš nuo "like'ų" ir panašių nesąmonių. Jei nori pripažinimo internete,jo sulaukti labai lengva... Šis mano patarimas tinka merginoms. Nors tik ir joms visada ir reikia pripažinimo. nekalbu apie visas,žinau ne vieną išimtį,kurioms to nereikia ir kurios net nepanašios į tokias paneles,kurias vis peikiu savo blog'e.

Fainumas tame,kad bernams nieko nereikia-nei pripažinimo jokio internete,nieko... Mldc ta vyrų gentis. Paagarba.