Tai,kas man patinka (o gal ne?)

Va,prisiminiau vieną draugės paastebėjimą. Kadangi man dar ne toks laikas,kad smegenys įsijungtų į darbą,tai nieko nebelieka,kaip tik leisti laiką čia. O šį kartą noriu parašyti aprie tai,kas man patinka. nes tas pastebėjimas skambėjo maždaug taip: Tu rašai per daug negatyviai,apie tai,kas Tau nepatinka. Manau,negatyvumo visur aplinkui ir taip daug,tad geriau pabandyk parašyti apie tai,kas Tau patinka.

Kaip pasakysi.

Taip ir bus.

Ir aš jau dabar žinau,kad šis įrašas bus vienas iš ilgiausiai rašomų įrašų. Nors net nežinau koks šio įrašo ilgis bus. Kitus įrašus rašau tiesiog... Mažai galvodama-va,nepatinka tai ir tai,dėl to ir ano. Paskui iš tos minties dar viena kaip srauni upė atitivėrus užtvanką išsilieja. O čia sunkiau. Čia dalelė savęs atskelidimo. O aš to nemėgstu. Bet juk reikia. O gal ne?

Ir vėl klausimai. Klausimai persekioja mane,o aš persekioju atsakymus. Štai kodėl aš taip sunkiai juos randu... Atsakymus.

Taip pat žinau,jog mažai kam patinka skaityti kažką panašaus į tai: Man patinka piešimas,muzika,būti su draugais. Mažos mergaitės paikos sapalionės. Aš gal taipogi ta maža mergaitė,bet sapalionės mano kitokios.

Man patinka laikytis savų principų. Visai kaip Hausas. Mano asmenybės tipas INTJ. Keletas išgalvotų INTJ:
 Hanibalas Lekteris ir Klarisa Starling iš „Avinėlių tylėjimo“ ;Profesorius Moriartis, Šerloko Holmso priešas; Daktaras Hausas. Puiku,tiesa? Ir aš tikrai įžvelgiu panašumų su personažu Hausu. Tas tvirtas principų laikymasis. Tas šaltas protas(deja,ne visada),tas sunkus pripažinimas savo bėdų... Tai vat,šiek tiek esu panaši į Hausą. Pastebėjimas vienas dėl principų: pati per juos neretai nudegu. bet aš jų vis vien laikausi. Ir man tai patinka. Velniop logiką.

Man patinka klausytis žmonių. Žinoma,jei to žmogaus kalba nėra tuščia. O jei ir jis kalba rimtai,bet kalba tuščiai ir tos problemos ar šiaip neramumai yra juokingi(mano akimis),kartais galiu nesusilaikyti. Tarkime,paklausiau šiandien rimtai klasiokės,ar jau pasirinko potemą. Atsakė:

-Taip,tarp dviejų svarstau,arba apie tą globalizaciją,arba tą kur reikia pristatyti savo rajono įdomius vietovardžius.

-Ir ką apie tuos vietovardžius pasakotum?( Aš pati ketinu tikriausiai šią potemę imti. Ir dar pasidomėjau jos dėl to,jog pirmą kartą auklėtoja sakė,kad ši mano klasiokė net nesupranta žodžiu vietovardis. Tuomet paklausiau auklėtojos kodėl,o ji atsakė,kad ši mano klasiokė norėjo kalbėti apie IX fortą šiai potemei. tad norėjau pati įsitikinti,ar tikrai čia taip. Žinoma,išgirdus ką auklėtoja pasakė,pradėjau juoktis... Negražu.)

-Tai tikriausiai kalbėčiau apie kalnus,dar apie paminklus lyg norėjau kalbėti... ir nusisuko su savo neaiškiu veidu.

Ir leisk paklausti,ji jautėsi suglumus,kai aš paklausiau. Kaip man nesijuokti? Tiesą pasakius,aš iki ašarų tada juokiausi...  Numirojau antrą kartą iš juoko.

Bet jei žmogus įdomus,ir kažkas rimtai kankiną jį,aš galiu būti lyg siena,kuri visada mielai Tavęs gali išklausyti ir kuri niekada neatsisakys padėti,kurią visada galėsi rasti,kuriai bet kada galėsi išsikalbėti. Esu klausytoja,ne kalbėtoja.

Man begalo patinka ryškios spalvos. Deja,ant manęs jos netinka. Todėl ir rūbai rudi/juodi/balti. Bet labai norėčiau kokių belekaip,akį rėžiančių plaukų. Nors nagams ryškios spalvos tinka.. Nu ir ** apie ką aš pradėjau rašyti.

Aš nežinau kas man dar patinka.. Man neptinka!... Ne,čia rašysiu tik apie tai,kas man patinka.... Man patinka tai,kas nėra banalu,tas,kas yra KITAIP. Tiesiog taip labai paprastai.

Man patinka m1styti. Taip labai giliai,taip giliai,kur tik nafta randama. Ir dar giliau. O paskui vienai iš tos iškąstos mąstymu duobės kapanotis. bet aš jau išmokau kapanotis. Primiršau,kaip giliai kąstis iki tiek... 

mano pirštai stringa. Tai tik įrodymas,jog man sunku rašyti. Sunku. Labai labai. pamiršau! Jei jau nori paskaityti apie mane,kas aš per žmogus,tiesiog spausk ČIA ir 97 procentai to,kas čia parašyta,atitinka mane. Taigi. Žmogus kaip knyga. tai vat,aš Tau atverčiu šios knygos pirmuosius puslapius.

Tarpasmeniniai, o ypač romantiški, santykiai dažniausiai yra silpniausia ir pažeidžiamiausia INTJ vieta. Nepaisant to, kad jie sugeba itin stipriai rūpintis kitais žmonėmis (paprastai tai būna keletas „išrinktųjų“) ir gali paskirti daugybę laiko ir pastangų santykių tobulinimui, INTJ žinios ir pasitikėjimas savimi, kurie šiuos žmones ir daro tokiais sėkmingais kitose srityse, tarpasmeniniuose santykiuose juos gali arba apleisti arba nukreipti netinkamu keliu. <<Kavila paika ir teisinga pastraipa.

Nedogžodžiausiu. O gal tiksliau pasakysiu,kad neturiu termometro,tad man neįdomu kiek už lango ryte rodo mano nematomas termometras. Aš pati kaip termometras. Aš kaip žyniuonė. Tad ryt planuoju neiti į mokyklą? Tu irgi? Rašyk man,panuobodžiausim kartu.

Ir man labai patinka Bob Marley! Čia prie muzikos. Šiaip,iš muzikos atlikėjų man begalo daug patinka. bet Bob Marley... Tai kažkas tokio. begalo noriu kažką turėti susijusio su juo. Jo muzika atgaiva ausim. Ir protui.

Bet aš ką tik aptikau belekaip žiauriai nenormaliai kokybiškus video iš HURTS gyvo pasirodymo. Spėkit,koks video bus apačioje.

Ooo taip.

Atsiprašau už nesusilaikymą.

Nejau jaunuoliai visada tokie būdavo? Visų kartų jaunuoliai buvo tokie... Neišprusę? Iškart pasakau tai,jog nekalbu apie visus. Aš aplamai neturiu teisės kalbėti apie visus. Net ir apie savo draugus čia viešai negaliu kalbėti,jei jau taip. Bet atsiprašau už savo tokį nesusivaldymą. Žinoma,turiu kelis pažįstamus,kurie yra visai kitokie. Tiek savo charakteriu,tiek elgesiu ir viskuom kituom. Aš norėčiau pakalbėti tiesiog apie jaunas mergaites,ir kelias savo bendraamžes,ir ne tik moteriškos lyties žmones,bet ir vyrukus.

*****

Ar ir anksčiau būdavo taip,kad jauni vaikai keikiasi daugiau,nei vyresni? Ar ir anksčiau būdavo taip,kad vyresni bijo jaunesnių? 

Man baisu matyti tokius vaizdus: veidaknygėje mergaitė 12 metų rašo žodžius apie meilę. NELAIMINGĄ meilę. Patikėkit,su tuo teko susidurti. Mergaitė nemoka rašyti taisyklingai,o jau daro taip... Bet tai,kad ji turi vaidaknygės anketą,dar ne viskas.... Užeini į jos nuotraukų albumą. Ir koks albumas vienas užvadintas kažkas panašaus į tai:" ♥ :******" Ir ten maždaug tokios nuotraukos (ir dauguma iš http://weheartit.com/ tinklapio):

Ir t.t. Dar ten kokios Bieberio foto. Ir po kiekviena nuotrauka tokie liūdni žodžiai apie meilę. Skaudžią meilę. 12 metų mergaitė. Fidofylai,kur jūs? Jos jų ieško tikriausiai internete....Arba įrašai,kaip ta mergaitė dabar verkia,nes jos blekberis streikuoja... Arba tas labai jau keistas momentas,kai pro Tave praeina pirmokėlis su geresniu telefonu nei Tavo. Nors matrealiais daiktais galima matuoti tik... Jais galima matuoti tik Tavo absurdiškumą. Nes viskas,kas matuojama materealiais dalykais yra absurdiška. Baigiam ekskursija per mergaitės ši nuotraukų albumą.

keliaujam į profilio nuotraukų fotoalbumą. ir ką mes ten matome? Ne nuotraukas,o reklaminius "plakatus",kūrie priviliotų fidofylus. Nes apsinuoginus vaikščioti gatvėse dabar šaltoka. Mažoms mergaitėms-taip,mano bendraamžėms-ne... Žodžiu, mergaitės... Prieš kokius 5 metus,tokio amžiaus mergaitės,fotoaparatą laikė kažką tokio prabangaus. Ir nuotraukų paskirtis buvo kitokia.... Dabar daug kas fotkinasi kad tik į veidaknygę "įmesti". Štai kodėl aš su draugais nelabai fotkinuosi kada. Man nuotraukos vis dar kažką reiškia. Gal kaltasmano "senamadiškumas"?

Jei jum tai kvaila atrodo,ką aš rašau, kaltinkim tik mano kvailą mąstymą,o ne aplinkinius. Prisiimu kaltę.

Iš šių visų žodžių norsiu pastebėti tai,jog dabar,jauni žmogeliukai,kūrie tūrėtų būti tokie mieli,šilti,kūrie tūrėtų mus priversti nusišypsoti,dabar mums sukelia tokius jausmus,jog mūsų veido išraiška būna kažkas panašaus į tai:

Bet kodėl aš dabar tik apie mergaites taip blogai šneku?

berniukai ne ką geresni. Jie gal nepretenduoja savo nuotraukomis veidaknygėje į SuperPo*nStar žurnalo viršelio vaikiną nuo mažens(įsivaizduokim,jog toks žurnalas egzistuoja),nes jie nuotraukų nesideda (Ačiū Dievui,o gal jų smegenims),tačiau jie daro kai ką žiauriau.... Jie, būdami 10 metų, jau yra priklausomi nuo kompiuterinių žaidimų. Kas būdavo prieš 5 metus? Toks vis dėlto mažas laiko tarpas,tačiau kai mano kiemo berniukai būdami 10 metų... Jie tūnodavo lauke visą laisvą laiką. Mušdavosi(draugiškai,treniruodavosi kovų menų turnyrams), dalindavosi įspūdžiais po animacinių filmukų,žaisdavo viską,kas tik įmanoma-džiunglių džordžais,kvadratą,gaudynėmis,lenktynėmis automobiliais,tiesiog "modeliukais" ir t.t. Smagumas tame,jog prie tų dviejų berniukų dažnai ir aš prisijungdavau. Galbūt tai lėmė,jog neesu jau ta labai jau moteriška būtybė dabar. bet aš ir nesigailiu. Žodžiu. Dabar berniukai tai pamiršo. Dabar jiems knieti kuo greičiau grįžti namo ir išžudyti kuo daugiau "snukių",pamatyti kuo daugiau bjaurių vaizdų ir kraujo. Aš nesakau,kad tai daro visi. tai daro dauguma, skirkit. Labai džiugu pamatyti mergaites ir berniukus to nedarančių. Vien toks elgesys,jog taip nedaro,kaip aš čia aprašiau,priverčia nusišypsoti.

Aš dar norėjau ir apie savo bendraamžes parašyti.. Bet ką aš aprašysiu? Čia jau aš nelabai galiu ką ginčytis,nes ir taip aišku,jog daugumos mano amžiaus panelių vertybės visiškai kitokios, joms galvoje makiažas,alkoholis,cigaretės,tūsai plotai ir t.t,fotografijos,kad tik veidaknygėje daugiau like surinktų... Gaila,jog nieko panašaus mano galvoje nėra. Ar aš parašiau gaila?

Juokauju. Aš tuom begalo didžiuojuosi. Bet negaliu nepaminėti ir to,jog aš save laikau vis dar vaiku. Paauglė? Taip. Paauglystė – tai pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį. Tad aš vis dar laisvai save galiu pavadinti vaiku. Ir taipogi,šiuo dalyku aš didžiuojuosi,jog save galiu pavadinti vaiku. 

*****

Aš neesu įsitikinusi,jog Jūs supratot šio įrašo esmę. Nežinau,ar nors vienas iš skaitančiųjų perskaitė iki čia. Bet aš turiu kuo didžiuotis. Aš vis dar darau dalykus,kūrie prieš 5 metus buvo natūralu,o dabar kažkodėl laikoma-gera praėjusia vaikyste. Nustokim sakyti-anksčiau buvo taip... Anksčiau buvo anaip... Anksčiau buvo šitaip... O kas Tau trugdo imt ir tai padaryti dabar? Invalidas,likai be kojų ar rankų autoavarijoje? Jaučiu didelę užuojautą ir Tave suprantu. esi normalus asmuo,protiškai normliai mąstantis ir turinitis sveikas visas kūno dalis? Prašau,imk ir daryk tai,čia Tavo argumentai nieko nebereiškia.

Parašius įrašą,patraukė būtent Antis muzika. Senai besiklausyta grupė...

Nerandi vietos internete? Nešk savo subinę čia.

Grubiai pasakiau.

Bet aš visada taip darau. jei nerandu vietos internete naktį,ta prasme,vakarais,einu čia. Dieną galėčiau eiti į lauką. Ir anksti vakare. Bet tokią naktį eiti vienai į lauką beprasmiška.

Aš tik noriu pasakyti vieną,o gal iš to vieno ir dar vienas išeis,faktą apie save. Dabar nusiramink. Įkvėpk giliai. Pasiruošk dideliam smūgiui... Jau? Dar kartą giliai įkvėpk ir iškvėpk. Numanai ką pasakysiu? Žinoma,kad ne. Tas labai menkutėlis faktas,ir mano akimis ir mano protu,ganėtinai keistas yra tai,jog mėgstu save kankinti. Aš nežinau,normalus žmogus baisėtūsi tokiu savo pomėgiu. Kreiptūsi pas psichologus,psichiatrus. Aš pas juos tikrai kreipsiuos,bet ne dabar ir ne dėl šios priežąsties. Aš tiesiog iš vienos pusės didžiuojuosi tuom. kęsti šaltį,nemigą,skausmą-lyg adrenalinas. Ypač tas skausmas su aštriais daiktais. Toks pomėgis man pastaruoju metu retai užeina( kaltinu vitaminus),bet jis pasitaiko. Draugė pavadino mane mozochiste. Nu ir gerai. Aš nelabai mėgstu faktų. Aplamai. Jie gerai istorijoje,taip man lengviau įsiminti viską,tei sausą tekstą. bet kai kalbama apie žmogų,su kuriuo gabūt nori bendrauti,faktai man nelabai patinka. Nors iš jų sužinai daug naudingos informacijos apie jį,visvien,tuos faktus norisi tuomet paneigti/patvirtinti su juo bendraujant.

*****

Beskaitant rusų temą apie partizanus,štai tokius žodžius perskaičiau:

Justinas Lelešius-Grafas rašė: " Jūs užmiršite mus, bet mes, žūstantieji, jūsų prašome: mylėkite Tėvynę taip,kaip mes mylėjome! Neapvilkite mūsų, už ką mes kraują liejome! Mes į jus, gyvieji, žiūrėsime per amžius iš kapų.". Ach,ta mano begalinė meilė Lietuvai. Kaip man gera būti lietuve... Čia labai gerai tiktų žodžiai,kuriuos nugirdau žiūrint per TV kažkokį dokumentinį filmą: "Vienybė gali sužlugdyti bet kokią valdžią.". Ir tai yra velniškai teisingi žodžiai. Gaila,jog daugumai žmonių šiais laikais sunku įkalti šiuos žodžius. Tai tikrai verti dėmesio žodžiai. vertingesni nei-stačiojo trikampio įžambinės kvadratas lygus dviejų statinių kvadratų sumai. Nu aš rimtai nu. Your argument is invalid.

*****

Gerai. Paminėsiu vėl tą patį dalyką,jog nekenčiu rašyti apie meilę. bet supranti... Nors ką tu supranti. Viską,išskyrus tai,ką aš čia rašau. na,bet nesigilinkim. Esmė tame,jog aš esu jau toks žmogus,kad aš visada kam nors jaučiu simpatiją. Ir tie vaikinai dažnai būna iš interneto. Man tai ne problema su jais susitikt realybėje ir pabendraut. deja,jiems tai būna problema. Todėl dažnai būnu apmauta. O gal tiesiog taip lemta-kol bendrauji internete,patinka tas žmogus,taip faina,paskui apie lyg ir susitikimą realybėje pradedi kalbėti,tuomet jis pasišalina iš interneto arba ignoruoja. Tuomet man būna pertrauka,bet staiga vėl randu vaikiną,kuris man patinka. Tikrai labai geras jausmas kažkam jausti simpatiją. Bet ne toks jau ir geras,kai supranti,kad ta simpatija vienpusė. Bet kol toks mano amžius,man to užtenka. Tikrai neketinu būti ta "mergyte",kuri verkia,kaip jai nesiseka meilėje,kuri visur internete skleidžia nuotraukas vienaip ar kitaip susijusias su nelaiminga meile,kuri visur rašinėja žodžius susijusius su tuo,arba ta mergina,kuri save vadina ForeverAlone. Aš TIESIOG žinau,kad tokia neesu,nes forever reiškia amžinai. Todėėėl,tokia nesivadinsiu. nes mano ateisities planai tam prieštarauja. Vien tas argumentas,jog noriu sukurti šeimą,begalo prieštarauja tam forever Alone. Taigi... Apie ką aš čia? 

Man rūpi daugumos nuomonė. Esmė tame,jog aš turiu pilna teisę atsirinkti,ar keist kažką dėl jūsų tokios nuomonės,ar ne. Ir dažnai Jūsų ta nuomonė,patarimai,kurių Jūsų prašau, būna TIEK durni,jog aplanko toks  jausmas,jog kokia sraigė būtų patarus geriau. kalbu ne tik apie internautus,bet ir apie žmones iš gyvosios aplinkos. Žodžiu.

Aplamai jaučiuosi taip begalo nejaukiai ir lyg ant adatų. Galiu kaltinti tik vieną žmogų. Ir kai jis tik atsilieps,būtinai jam tai pranešiu. 

Melagis,man nieko nesakė...

Štai tokius žodžius naudoja dažniausiai panelės. O gal TIk panelės. Vaikinų tokių žodžių neesu mačius,o ir kad jie kur rašytų-nesu mačius. BET. ką aš noriu pastebėti,panelės,kurios tokius žodžius sako,yra popso megėjus-Lady gaga,Bieberis,Kieša Kvaiša ir t.t. Ir kai tik pamatau tokius žodžius kur nors,juokas ima. Tie nemegėjai(taip juos lietuviškai pavadinkim) Tave gali padaryti tik populiarų iš blogosios pusės. jei tu to nori-šaunu! Tuomet dar labiau apgailėtinai atrodysi! jei Tau neįdomu,ką apie Tave galvoja,tai arba tu Lady Gaga,arba tu toks labai fainas ir savotiškas žmogus. Daug kas prie tokių žodžių pradžioje prideda-Kaip Bieberis(Ladu gaga and so on) sako- Haters make me famous. Bum! Minedas tą patį galėtų pasakyti. Hey meeeeeen,ką tik Amerikos popso žvaigždutes prilyginau Minedui. Feeels sooooo good. Gera būti populiariu,kai esi populiarus ne dėl tokios frazės,o dėl savo gabumų,talento,mokėjimo kažką daryti daug geriau nei kiti ir panašiai. Žodžiu,jei šiaip nenori atrodyti kaip Žebenkšties alaus atidarytuvas,nevartok šios citatos,pavadinkime ją taip.

Gerai,čia šioks toks pratesimas. bet esmė ne tame.

Aš tik noriu pasakyti,kad man jau tikrai labai pabodo internetas. Vienas žmogus paprašė pasiaiškinimo,kodėl išnykau iš FormSpring'o. Aš iš jo neišnykau,tik užšaldžiau anketą. Bet dabar ji vis dar trumpam normaliai veikianti,nes laukiu atsakymo. Ir jei jo greitu metu negausiu... Būsiu patrolinta.  Kodėl man reikia užšaldyti? Nes kai žinau,jog esu užšaldžius,viduje manęs,žodis NE įgauna stipresnę prasmę. Tuomet aš neinu ten tikrinti savo kelių žmonių,kūrių atsakymus labai mėgstu skaitinėti, Ir karts nuo karto žiūrėti į jų nuotraukas.Cha,pasakiau kad patinka. Ir kas? Ir niekas. Bent man lengviau kažkiek pasidarė,kai jis tai žino. Žodžiu. Ir dar tas tinklapis man daug laiko atėmė. Ir vos tik per vieną asmenį. nes jo atsakymų laukdavau. nes jo laukdavau,kol prisijungs. Damn it! na,bet užšaldžius,tikiuosi viską pamiršiu... Bent jau nesinervuosiu,kai tas žmogus,kurio laukiau,neprisijungė... 

Tokia pat lemtis lauks ir veidaknygės. To tinklapio aš nekenčiu. Kadangi mano gimtadienis jau kitą mėnesį,aš savo FB anketą užšaldysiu taipogi. Tęsim tradicijas. Ir dar tie egzaminai... Ta mokykla,kuri mano galvą padaro tokią tuščią. Tuščia-pilna bereikalingos informacijos. O mano kažkada buvusioms genialioms mintims,vietos nebeužtenka. Tenką viską užsirašyti,kad mano pasamonėje sušvitus geresnė mintis nepasimestų tarp informacfijos,kuri reikalinga tik tam,kad išlaikytum sumautus egzaminus. Aš dabar bandau kabintis į normalybę. bet man sunkiai sekasi. Bijau palūžti ir vėl pradėti paišyti gale sąsiuvinių-I just wanna kill myself,BITCH;arba kažkas panašaus į tai-Go go go REDBulls! Kill myself,please! Aš,žinoma,rašant tokius užrašus,nenoriu mirti. Aš esu pasižadėjus svarbiam asmeniui,kačiolakiui,labai didelį darbą padaryti. Taaad,tokie užrašai man leidžia nusiraminti. Tik taip sugebu nuraminti save. nes draugai... Pf,toks jausmas,jog aš joms tik našta. Aš nežinau,gal joms žiemos krizė? gerai,nenori,nesiklausyk,aš kaip nors pati tai ištversiu. BET aš juk ne plieninė,man visvien reikia kažkokio ramsčio. Damn it! Gal kas pasisiūlysit į naujus draugus? Mėgsti išklausyti? Esi nakties žmogus,ir ilgai nemiegi? Komentaruose palik savo numerį,mielai parašysiu. 

Aš tik noriu pasakyti,jog dabar prieš mane yra istorijos knyga. Mano galva it metalinė,ir aš nežinau,ką darau. dar laukia rusų kalbos namų darbai. ir kodėl man ji reikalinga? Suknisti rusai,sovietai,raudonarmiečiai ir panašūs suvalkiečiai. Juoakuju. Man tik dabar taip nesinori tiesiai šviesiai visko sakyti.....

Aš žinau,kad šis įrašas kažkoks tuščiai kiauras. bet su užslėptomis mano mintimis. Protingomis. Gal. Ir jausmais. Kuriuos labai noriu kam nors išsakyti.

Ir dar! Aš labai labai labai (ranką prie širdies dedu) nenoriu įžeisti šios merginos ( http://www.formspring.me/gerdyt/picture/16022145),bet ją paimsiu kaip pavyzdį. merginos,supraskit,jog geri fotoaparatai,nėra skirti DAKFEISAMS ir tam,kad uždengti jūsų veido. N* ,atsiprašant,jūs fotografuojatės,jei fotoaparatas dengia jūsų veidą? Aš vis dar manau,kad dideli fotoaparatai(su objektyvais dideliais ir pnš) skirti itin geros kokybės nuotraukoms fotografuoti,o ne slėpti jūsų bjaurų veidą. Arba gražų. Aš dabar mielai parodyčiau tas merginas,kurios Totaliai slepia savo veidą už fotoaparatų. Nu durnai(ne tas žodis) atrodo. Toks jausmas,jog internetas nematęs didelių fotoaparatų. 

Nors,kam aš čia aiškinu Jum? darykit ką jūs norit... Visvien,jei jau "trinsiu" FB,tai tokių Jūsų neišmanėlių neteks sutikti. Danke God. O dabar reikia grįžti man prie istorijos. 

Aš labai tikiuosi,jog tas žmogus,kuris prašė pasiaišikinimo,jį gavo,ir suprato dar kai ką daugiau. 

Labanakt.

Žemyn upe,Žemyn upe,Plaukia *ūdas palengva,Žemyn upe!

Jaaazau,kaip aš laukiau šio įrašo! 

Gaila tik to,kad šiam įrašui temą radau interneto dėka. Tikrai gaila. Bet nesigilinkim ir nesirūpinkim,nes aš ŽIAURIAI noriu išreikšti savo nuomone apie tuos *ūdus.

Priminsiu pirmiausia vieną mielą mano tėtuko citatą: "ir gerai,Juste,jog bandai plaukt prieš srovę,o ne kartu su tais *ūdais! Dėl to aš Tave myliu ir gerbiu,ir dėl to Tu esi Tu,o ne kažkas kitas. Dėl to Tu esi būtent tokia,kokia esi. Didžiuojuosi Tavimi". Nu nežinau,gal kiek netiksliai,bet esmę tikiuosi labai,supratot.

O vaaaat,ką aš noriu pasakyti.... Jog ta tekanti srovė mane užmuš. Vieną dieną aš joje paskęsiu,jei nerasiu atramos. Nu kaip mane juokina tokie pasakymai(gaila,jog teks mano klasės drauges cituoti,nooooors,jos tik kaip pavyzdys,daug kas taip sako,kaip jos,šiose citatose):

Jei kiti taip daro,tai kodėl aš negaliu?

URGHHHHHHHHHH. Kodėl visi,norėdami pasiplauti nuo bėdos,naudoja tokią frazę? Taaaip,plaukime visi pasroviui,nes n* mums reikia kažkam priešintis? Kodėl aš turėčiau būti kitoks? Kodėl turėčiau elgtis kitaip? Kodėl turėčiau elgtis,taip,kaip iš tiesų noriu,jei elgdamasis taip,kaip visi,,gausiu daugumos pripažinimą? Nu kaaam?

Tikriausiai štai tokius klausimus uždavinėja to žmogaus pasamonė,kuris taip daro-eina pasroviui. Ši citata mane užknisa lygiai taip pat,kaip mano nesugebėjimas reikšti laisvai savo nuomone tarp klasės draugų. Ir šiaip,didelėje grupėje žmonių. O tai yra laabai žiauru.

Na,o toliau eina sinonimai šios citatos-Taip daro visi dešimtokai/dvyliktokai/senukai. Tu tipo darytum kitaip?

Džiaugiuosi,jog dažniausiai laikausi savo,ir mano nuomonė dažnai skiriasi nuo tų žmonių,tarp kurių gyventu. Dažnai jos ir laikausi. Retkarčiais reikia tiesiog nusleisti,ir tai pdarau. Žinoma,tik tokiu atveju,jei žinau,kad tai man nepakenks,aki nusileisiu. jei man pakenks tai,kad laikausi savo nuomonės ir neinu pasroviui,man nerūpės. Nes tas laikymasis savos nuomonės,savo būdo,kaip ir šioks toks principas. O mano principai plieniniai.

Aš per daug normaliai jaučiusoi,prie ko aš visai nepratus,tad išreikšti tą pykti man labai sunku...

Pyktį,kūrį jaučiu,kai man pasako: Rimtai??? Kaip? Juk visi taip daro,kodėl tu kitaip? Nu davai,varyk su visais,davai,parūkyk,kaip visi daro,davai,bėgam iš pamokų,kaip visi bėga,davai,einam prisigert iki vėmimo,davai kaip visi nuuuu. Gal aš suknista mergaitė norinti gyventi normalų gyvenimą,maža mergaitė idealistė. Gal Tau taip atrodo. Bet aš ir nesakau,kad gyvenu šelmišką gyvenimą. Man visai nereikia nei rūkyti,nei gerti,nei eiti į diskotekas-panašių jaunimo dalykų man nereikia. man reikia,kad viskas būtų gerai-juoko. Tik tai. Juokas man atstoja visus narkotikus,visus vaistus ir visus problemų sprendimus. Visai kaip mano mintys. Tik jomis aš gyva. manau. Aš nežinau,kuom jos tokios ypatingos,bet aš išmąstau tokių dalykų,kad net pati pradedu savim žavėtis.

Aš nemoku savęs girti. Nemoku susitaikyti su tuo,kas man nepatinka. nemoku iššaiškinti( o gal kiti nemoka manęs suprasti). Ne-mo-ku. Nemoku susitaikyti su nusitatymais,kūrie jau yra amžių amžiais,kaip pvz: moteriai vieta tik virtuvėje. OO Jergutėliau, nežinau kas turėtų atsitikti,kad pamėgčiau gaminti maistą. Tikriausiai,mano šeima greit padvės nuo bado. Aš begalo noriu greičiau išsilaikyti teisęs,greičiau sukurti šeimą,gyventi nuosavame name/bute ir dirbti savo mėgiamą darbą. Aš nenoriu plaukti pasroviui,nenoriu užsidėti liūdno žmogaus kaukę,ir verkti kaip Lietuvoje sunku. Aš noriu džiaugtis savo gyvenimu,būti patriote ir bandyti kažkaip kažkokią žmonių grupę pakeisti. Pakeisti jų mąstyseną apie Lietuvą ir tikrąjį sunkumą. Visi tik ir sugeba tesakyti,kaip lengva svetur. nenoriu plaukti pasroviui ir imti viskas kas lengviausia,kas patiekta tiesiai ant lėkštutės. Aš noriu išsikovoti vieną ar kitą dalyką. Taip,aš to NORIU. Nenoriu sutikti su kvailu nusistaymų,jog jei moteris nėra gera šeimininkė virtuvėje-ji ten tokia ar anokia. Aš,tikriausiai,noriu kažkokios tobulybės. Neišsiplėskime apie tobulybę.

Šiam kartui,tikriausiai tik tiek ir tesugebėsiu parašyti.

Ramiam vakarui.

O man daugiau nieko nereikia,tik ramybės.

Dabar klausausi A.Mamontovo,ir tik viena mintis-Dieve,kokia teisybė!

Ir taip norisi tos dainos žodžius aprašyti,nes kiekviena A.Mamontovo daina gali duoti puikią temą tinklaraščiui. Bet tai absurdiška. Juk jo dainos kalba pačios už save.

Tai,apie ką aš?

Apie tai,kaip man reikia ramybės. Gal dėl to,jog sergu,ale tipo peršalau,o šią naktį jaučiau it pragare,nes maniau mano kūno temperatūra siekė kokį 50 laipsnių karščio. bet taip tik atrodė. Nes aš dar gyva. Nu,nesupratai,tai man neįdomu.

O gal turėtų būti įdomu? Gal internete visiems tūrėtų rūpėti kiekvieno nuomonė? Jei rūpėtų,tuomet gal pats bendravimas visame internete pasikeistų? Juk realiame gyvenime nėra taip,kad: oooj,man nerūpi ką tu sakai,man nusispjaut,aš turiu savo gyvenima,tu man nenurodinėsi.... Gal pas kūrį iš jūsų taip ir yra,bet pas mane ne. Nu man kažkodėl vis dar rūpi ji. ir manau,kiekvienam ji turėtų rūpėti,bet čia jau kiekvieno reikalas-ar keisti kažką dėl tokios ar anokios nuomonės,ar ne. Bet man visvien atrodo,jog reiktų už kiekvieną nuomonę,tiek realybėje,tiek internete,apie tave,reikia padėkoti. Tiesiog,paprasčiausias ir malonus žodelis-Ačiū. sakai,o kodėl turėčiau dėkoti už kažkokio nepažįstamo žmogaus nuomone internete? Kuri man nepatinka ir blablabla. Bet juk iš oro nieks neima ir nesako apie Tave-Tu invalide,kada smegenis palikai tarukinių stotelėje Novasibirske? Esi toks tuščias tralalala. Juk iš kažko susidaro tokią nuomonę. Paimsiu kaip pavyzdį tą pabodusį visiems FormSpring'ą. Ten,apie žmogų susidaro nuomonę iš jo atsakymų į klausimus. Taigi,jei jau taip pasako,vadinasi labai jau save keli per tuos atsakymus ir esi "pakalęs" žmogus ant "pasi*izdavojimų" iš kitų. Taigi. Mano nuomone,internete reiktų elktis taip,koks esi ir realiame gyvenime,o ne kažką mąstyti,ar išradinėti bevielį traukinį. Žinoma,jei tu taip elgiesi ir realiame gyvenime,iš visų tyčiojies,visus žemini ir save keli aukščiau kitų,tai man labai gaila žmogaus. Aplamai,mes internete per daug dėmesį sutelkiame ties kažkokiomis kvailomis ideologijomis ir kvailomis manijomis,madomis ir panašiai. 

Mano nuomone,mes ne tik internete,bet visur-tiek realiame gyvenime,tiek čia,mažiau turime skirti dėmesio blogiems dalykams. Apie Lietuvos Spaudą aplamai tyliu. Nors negaliu,nemoku aš tylėti. Visur-kriminalai,žudynės,kalėjimai ir t.t. Nu gerai,kam rūpi,kur Džordana Butkutė švęs savo vestuves? Ku vyks jos medaus mėnesis?

Arba:Įniršusi ant atrankos į „Euroviziją“ prodiuserio A.Giržado rusų manekenė A.Šaripova atsiuntė jam bulvių maišą.

Nu rimtai,mano gyvenime tai labai reikšminga. Žinoma,čia nėra tos keliosantraštės iš kriminalų,bet per daug rašoma žiniasklaidoje apie NIEKĄ. Norint surasti ką nors gero,vat kad su šypsena galėtum pasakityti-tektų kokias 10 minučių ieškoti. Smagumėlis! Ach,štai kodėl aš neskaitau. Nieko.

Aš daugiau nieko nebenoriu rašyti. Tiesiog,jaučiuosi taip *ūdinai,kad kalėjime arba psichiatrinėje ligoninėje jausčiaus geriau,man taip atrodo. Psichūškė manęs laukia,aš tai jaučiu ir žinau. 

Kodėl lietuviai taip bijo optimizmo? (taip,aš dar parašysiu) Žinoma, karts nuo karto tenka sutikti optimizmu trykštančių žmonių,kas labai džiugu. bet daugumai to optimizmo visvien trūksta. Ir visi tokia liūdna gaidele kalba apie pačią Lietuvą,apie žmones... Kai paskaitau blog'us,tai net gėda. Žinoma,aš visai neverkiu,iš tiesų,rašau su šypsena. Nes klausausi šios dainos:

Žinoma,tau nerūpi,nu bet ką jau aš padarysiu.

Tęskime.

Esmė tame,kad visi sugeba verkti. ne kiekvienas sugeba džiaugtis tuo ką turi ir džiaugtis be priežąsties. Visų pirma,siekiant kažko gero,reikia pačiam nusiteikti gerai. Aš jau įsivaizduoju,kaip daugumai geriau būtų gyventi Lietuvoje,jei visi čia šypsotūsi. Žinoma,man ir dabar čia labai gera gyventi. Mažiau VERKIM,o dažniau ŠYPSOKIMĖS be priežąsties. Laikui bėgant priežąstis šypsojimuisi pati ateis. Aš įsivaizduoju kaip sunku eiti kiekvieną dieną į tą mėsmalę,bet tiesiog,ją atbūti,o jau už jos ribų gyventi kitą gyvenimą,su šypsena ir gera nuotaika,nors nesvarbu,kad tu gavai 2. Tarkime aš,visada namo su šypsena pareinu,kai gaunu 4 ar neigiamą. Nes jei taip buvo,vadinasi,taip turėjo būti,jei į tai nekreipsiu dėmesio,man tai nepdarys jokios įtakos niekam. Na,gal pusmečiui,bet,čia įsiterpia pirmojo video žodžiai-WHO THE HELL CARES? Mažiau kreipkim dėmesį į tuos skaičiukus,kreipkime tik tiek,kad jie būtų tokių,kokių Tau reikia ir kokių tu nori,o paskui,su sunkiu darbu,ateis ir geras gyvenimas. Bet tas sunkus darbas irgi turi būti dirbamas su šypsena. Reziumė-šypsena viską pagerina.

Aš nujaučiu,kad aš čią kažką suvėliau. bet nenoriu to trinti. Viską,kas buvo galvoje tuo momentu,kai judinau klaviatūros mygtukus,išrašiau čia. 

Nes naktis per daug skausminga.

Taip.
Ryte rašau įrašą. Pirmą kartą. Ir tik todėl,jog žinau,kad ši diena man bus kupina darbo,bet vargu ar aš tą darbą visą dieną darysiu. Stumsiu laiką viduje verkdama,kodėl negaliu būti ūbage ir šalti dabar prie IKI įėjimo. Kodėl turiu mokytis. Neisiu į lauką visą dieną,nes sakysiu-negaliu,turiu daryti namų darbus,nors neesmė,jog juos pradėsiu tik 8 vakaro. Bet žinau,kad rašyti naktimis,man yra daug sunkiau.
Tad rašau ryte. Sėdinti tik su pižama,baltomis(gal nevisai) kojinėmis,su tapkutėmis,kurios šildo tik padus ir akiniais ant nosies,kūrių aš nekenčiu.
Aš pati savo įrašuose pastebėjau,jog duodu sau per daug klausimų. Gaila,kad arba pati į juos atsakau,sunkiai sukdama galvą,arba į juos niekas neatsako. Nu bet rimtai,o на хуи tie atsakymai? Bet gal pirmiau reiktų klausti-o kodėl klausi? Kodėl tu klausi? Na va,ir vėl klausinėju. geriau išvis pamiršti,ir daugiau savo blog'e niekada neklaust. Nei savęs,nei kitų.
Pamiršau,kaip reikia džiaugtis sniegu. Jo yra,bet ne per daugiausiai. Bet tai nesvarbu,juk galėčiau eiti į lauką ir pati pargriūti,išsivolioti tame baltume. ir tipo "aaaa,mane maudo!"..Įsivaizduojamas draugas. Taip gyvenimas lėmė,jog gyvenu tokioje vietoje,kur žmonės,arba vyresni už mane 5 metais,arba jaunesni 5 metais. Mano amžiaus žmonės,t.y mano du klasiokai,gyvena su manimi toje pačioje laiptinėje,tik gaila,kad jie turi savų reikalų,su kitais žmonėmis kažkur kitur. Ir dar,aš pati lėmiau,jog esu tokio būdo žmogus,jog su draugais,tiksliau,klasės draugais,nesutariu,kūrie gyvena netoli manęs. Tos kelios draugės,gyvena užmiestyje. Didelė problema. Na,teks kažkaip mokytis vienai džiaugtis. O taip norėtūsi turėti draugą šalia,kai nuo šlaito žiūri į apačioje esančius garažų stogus. Tuomet nieko nelaukus pasileidžiu šlaitu žemyn,jis iš paskos. Tuomet aš lipu ant stogų,jis iš paskos. O naktis tokia graži,tokia rami. Ir mes bėgdami abu per stogus,gąsdindami garažuose dirbančius vyrus,drumstūmėme tą nakties ramybę. Paskui,mus atsigulusius ant stogo ir žiūrinčius į nuostabiai žvaigždėtą dangų,apmėtytų sniego gniūžtėmis. Man tai jau būtų patirtas jausmas(nes kartą mane su draugais vasarą buvo apmėtę akmenimis,kai išgirdo,jog kažkas yra ant stgų,garažų savininkai,o paskui ir užsiviję per pakalnę,extrymo buvo tuomet). bet mes nesitrauktumėme. Juoktumėmės,ir toliau gulėtumėme. Štai vienas iš būdų,kaip džiaugtis žiema. Kaip džiaugtis ansti sutemstančiu dangumi. bet tai kaip buvo,taip ir liks svajuko dramblionė.
Bet aš džiaugiuosi muzika. Damn It! mano mp3 sugedo,tad dabar man bus tikrai ne per geriausias laikas.... Namuose,dar galiu per pc,per tv klausytis muzikos. Už namų ribos,nejaugi aš turėsiu klausytis Byberio,Lady kakų ir kitų mėšlo kūrėjų? Aš savo pažįstamų tarpe,turiu vos kelis žmones,kūrie klausosi tiiikrai geros muzikos. Gaila,kad tas mano klasės draugas neduos pasiklausyti savo telefono. Tad,teks kažkaip pačiai dainuoti. neturint balso. ir nemokant beatbox'o. Ach,dabar dar greičiau išprotėsiu dėl mokyklos. Nes mokykloje nusiramindavau tik su muzika. O dabar... regis,psichiatrinė ligoninė vis arčiau ir arčiau manęs. tėtukas buvo teisus. Bet ir aš nemelavau. Žinau,kad ji mane traukte traukia. negerai,kai muzika Tau gyvenime tiek daug reiškia.
Nekenčiu galvoti apie meilę. Ne-ken-čiu. bet tos mintys manęs neapleidžia. Jergutėliau,aš apie ją net ne su visais galiu kalbėtis. Ir ne visada sugebu. Ir aplamai,kol pats nemyli ir Tavęs nemyli,meilė atrodo toks begalo sunkus dalykas. Turint vaikiną,meilė daug lengvesnė atrodo. O jei jau turint vaikiną/merginą,meilė vis dar sunki atrodo,nemokat mylėti.  Ir vėl aš apie ją kalbu. Sakau,kad nekenčiu....
Taip norėtūsi rašyti apie lietuvybę,patriotiškumą,žmones(globaliai apėmus),apie daug reikšmingesnių dalykų! Gaila,kadinternete tokie dalykai praranda savo reikšmingumą. Internetas,kaip mokykla mokinius,tokius dalykus nušlifuoja ir palieka pilkos mąsės būsenoje. Štai,dar 4 minutes ką nors parašau,o tuomet,"kimbu" į savo darbus. Taigi,manau,kad tomis reikšmingesnėmis temomis reikia kalbėti,o ne jomis rašyti tinklaraščiuose.
Ir vieną dalyką žinau,kad blog'ą turėsiu net kai būsiu 26 metų. Gal net vyresnė. Žinoma,įrašai bus visai kitokie. kardinaliai pasikeitę. Labai smagu matyti užseniečių šeimų tinklaraščius blogger'yje. Žaviai atrodo,kai kas savaitę tėvai parašo,kaip ūgtelėjo jų dukrytė,ką išmoko ir panašiai. Geras daiktas.
Viskas,dabar tikrai baigiu. Labanakt.

Aš tikrai neįsivaizduoju,kodėl būtent prie tokio įrašo,turėtų skambėti tokia muzika. bet man M.K.Čiurlionis tiek praplovęs smegenis tiek savo darbais,tiek muzika,kad jo galiu klausytis. Raminanti melodija.

Vienintelis kaltininkas-mokykla.

Ji kalta dėl visko,kas susiję su paauglių elgesiu. Ir šiandien suradau puikų pavyzdį,kaip mus mokykla šlifuoja. Ir tikrai ne "gyvenimui",kaip kiekvienas mokyklos darbuotjoas katoja. O šlifuoja tam,kad nė vienas neturėtumėm kitokios nuomonės ir nebūtumėm "išsišokėliais" visuomenėje. Pasirodo,paauglius "pilkina" ne kažkas,o mokykla. Penkta klasė. Mokykloje visi dūksta,visiems linksma,mokytojams sunku susitvarkyti su jais,yra vaikų,kūriems patinka mokytis ir t.t. dešimta klasė,visi per pamokas kaip apmirę,ypač per paskutinęs anglų pamokas(imu pavyzdį iš savo mokyklos),leisgyviai,pasakė padaryt-tai ir darom. Jokio judesio,jokios energijos,jokios savo nuomonės. Tavo nuomonė neatitinka mokytojo nuomonės,nors sako-išreikškite savo nuomone? Sumažintas pažimys garantuotas. Ir dabartinės mokyklos įvaizdis,visai kaip ir filme "Pink Floyd-The wall". Mokykla lyg sumala visus į vieną masę. Ir taip visose mokyklose. Džiugu,kai yra žmonių,kūrie sugeba pabėgti iš mokyklos tokių gniaužtų arba yra nesumalami. Čia toks pyktis durnas...

Ir tie egzaminai.. Dešimtoje klasėje. Privalomi. na,kad ir nebūtų privalomi,aš juos laikyčiau dėl savęs patikrinimo. BET. Kooookie reikalavimai.... Rašyti tik mėlynu tušinuku. Jei keiti tušinuką(jis pasibaigė ar kas),turi pranešti. jei netyčia to nepdarai-nuimami balai. Jei stringa tušinukas,ir tą turi pasakyti. Braukyti negalima. Nu,tarkim,jei parašai nosinę,o paskui prisimeni,kad čia jos nereikia-vistiek kaip klaida. Paišyti-negalima. Tad man teks pasiimti į egzaminą papildomą lapuką paišymui-nes nepaišyti aš nesugebu. Atsinešti tik rašymo priemones į kabinetą. Tai dar gerai,kad nėra metalo detektorių. Aptikrina,ar jokių peilių,šautuvų nesiimi,ir tuomet eik laisvas rašyti egzamino. Tikrai kiek per griežtai. Ateiti būūūtent tą minutę į kabinetą,ir būūtent tokiu ir tokiu laiku išeiti. Jei kitaip-neįeisi į kabinetą.Faaainei. Kažkaip nesijaučiu jau dabar kaip laisvas žmogus. O užteko tik pagalvoti. O ir nafik tie egzaminai dešimtoje klasėje? Jie nulemia daug ką,jei ketini eiti į gimnaziją. Nekenčiu tokios sistemos. nekenčiu mokyklos. 

O mano matematikos mokytoja gudri ir tiiikrai su fantazija. Visa klasė nepadarė vienos užduoties,nes jos net nepasakė padaryti,bet tai parašė el.dienyne,ir niekas nepažiūrėjo. Ir ji,kitą dieną netai,kad aprėkė,jog esam neatsakingi ir panašiai,o mergom prikbino tokius žodžius: tik ir laukiat kol susituoksit su senu turtingu vyru,ir kai vaikų jum užstatys,pažiūrėsim ką darysit,kai su dveijais vaikais į gatvę išeisim. Pasak mokytojos-nepadarę to uždavinio,merginos susigadino sau gyvenimą. Jau dabar. Fuck logic. O bernams nieko nesakė, Nes tikriausiai jie ir bus tie turtingi seniai. bet jiems nepakiš kojos tas neišspręstas uždavinys. Tai kas man gali pasakyti,dėl ko mokykla gali būti naudinga? Tuom,kad dešimtoje klasėje mokaisi įvairiausias funkcijų ax+b sistemas? Oooo,jų tikrai prireiks....Mokyklos visas tas ugdymo planas paskutiniems metams(10,11,12 klasėje) padarytas per daug nelogiškai. Visai pamirštas žmogiškumas ir žmogaus ribos. Normalaus žmogaus ribos,o ne to žmogaus,kuris visą gyvenimą paskyręs knygoms. Nors,kiekvienas atranda savo gyvenimą. Kažkas nori ir pratūnyt prie knygų visą gyvenimą. Kiekvienas turi laisvę rinktis. Gaila,jog ne mokykloje. Nors,galime pagalvoti ir iš kitos pusės.

Kodėl jau negalima mokykloje rinktis? Gaalime. Imam,ir pasirenkam nedaryti tų ar tų namų darbų,nepasiruošti tam ar anam kontroliniui,nes žinai,kad tau to nereikia. Tuomet tu susigadini pusmečius,metinius ir t.t. Tuomet pamokslai iš visų pusių,nebent turi Tėvus po*uistus,tai tik iš mokytojų pusės girdėsi juos. Išmoksti juos praleist pro ausis,ir Tavo gyvenimas puikus! Baigsi profkę ir šaunu. Bet aš vis dar linkusi turėti tokią nuomonę,jog daug kas nori pasiekti kiek daugiau,nei profkę. Nori baigti universitetą,dirbri pagal specialybę arba ne visai,bet kai yra išsilavinimas geras,tuomet ir darbą gali rasti lengviau sau patinkantį. ir nesikabinam,jog Lietuvoje tai sunku daryti. Ieškok kaip duonos,ir rasi. per ašaras tikrai sunku bus ieškoti. Tuo labiau,jog baigiant studijuoti kai kuriuos mokslus(imu pavyzdį iš sesers),tarkime,policijos ir teisės veiklą(mano sesuo studijuoja tai,jei neklystu),tu jau pasirašai sutartį dėl tokio ir anokio darbo atidirbimo kažkokį laikotarpį. tad darbą pirmiems metams tu jau gausi! Taad,vadinasi,reikia mokėti suktis. Tad,taip gaunasi,jog mokykloje laisvės tikros pasirinkimo kaip ir nėra.

Taip "samprotavau" neprisimenu kada paskutinį kartą. Aš sakiau,jei mane uždarytų į belangę,sunkiai susitaikyčiau su savo mintimis. Tikriausiai su  pirštais mėginčiau jas išlieti ant sienų,kaip kokia pakepintų pupelių bei kvadratėliais supjaustyto abrikoso prisirijus ir visą adekoloną išgėrus su*ista mąstytoja.

Ir štai,išliejau savo pykti,o dabar grįžtu prie savo namų darbų,dėl kurių turiu kankintis it mineralinio butelys pilnas sraigių ir viską giruažiančių termitų bei skęstantis Neryje.

Sukt sukt sukt.

Suki,suki,suki,suki,suki,jau pajutai malonuma,malonumas didėja,bet greit pranyksta,kai pamatai,kad tas tavo sukimas gerų rezultatų neduoda.
Ką tik į galvą įsimūšė tokia mintis,jog internete pabodau būti kažkuom. Atsimenu nuostabius laikotarpius,kai internetas neturėjo nė vienos mano nuotraukos,žinojo tik vardą,šiaip ne taip galėdavai žinoti miestą,kuriame gyvenu. Dabar,žinoma,gali laisvai rast daugiau info,jei tik žinosi mano lankomiausius tinklapius. Bet man per sunku išlaikyti nuotrauką. Jaučiuosi nuoga,kai žmonės mano mano nuotrauka,nors joje matyti tik puse mano veido.
Nesvarbu,jog dabar belekaip faina būtų pasidaryti anglų kalbos namų darbus ir jau sėst prie Valentinos.
Tai vat,vėl kirba mintis,net labai šauni,vėėėl,visur viską trinti. Kai nėra informacijos internete apie mane,jaučiuosi laisva. Kaip ir čia,gyvenime.
O tie gif'ai,laikinas dalykas,pasižaidimui tinka,o tokio tipo blog'ui,kaip mano-tiiikrai ne.
Kas dėl to sukt sukt,vėl netyčia užmačiau kažkokį blog'ą,ir eilinį kartą pasigailėjau. Suki su tuo rutuliu pelėje per puslapį,ir taip tik niekam vertos nuotraukos. Ir taip suki,ir taip pat save gniuždai,su ta mintimi,kad patekai ne ten,kur reikia. Ir taip norisi neždintis iš to blog'o,bet... OMG,Tavo pirštas pastrigo! Jis nesustoja iki tol,kol pagaliau baigiasi tos sudeginimui skirtos nuotraukos,kaip auka už mūsų naująją kartą(kalbant apie aukas už tokius dalykus,reiktų paaukoti daug daugiau).
Bet,jei jau negatyvumo Jums per daug,imkim ir apžvelkim ką nors gero. Vat,atradau naują tinklaraštį. Meluoju. Taip tiesiai šviesiai,iškart,nieko nelaukiant. Nes aš jo ne atradau,o man parodė. To tinklaraščio kūrėjas. Nuoroda: Neįprastas blog'as. Ir štai čiaaa,atsiveria puikios mintys. Imkim,ir pavadinkim šio tinklaraščio autoriu panku. Na,labai neigti,kad jis pankas,negalima. Aš jį laikau panku ir viskas. Ir smagu bent per tokią kreivę pažinti žmogų. Iš jo minčių. Pankai-sudėtingos asmenybės. Bet aš tokias asmenybes gerbiu.
Nesiplėčiu. Bet kadangi visi mes čia esame priklausomi vienaip ar kitaip nuo kompiuterio. Tai tikriausiai visi žino demotyvacija.lt tinklapį. OOO Jergutėliau. Va ten tai "verda" Lietuvos gyvenimas. Ir pauglių. Viena naujesnių "Demotyvacijų":
Kokie dar draugai? - Jei tu pirmas visada parašai... Atitikmenį tokiai Demotyvacijai taip pat galime rasti,kur žodžiai kažkas tokio: Jei Tau ji rūpi,imk telefoną į rankas ir parašyk jai!
Now Go and Kill Yourself! Nesakysiu "paverkšlenkim visi drauge",kaip komentaruose daug kas skelbia. Man norisi sudeginti ant laužo tokius žmones,kūrie pučia visą smarvę po internetą. Bet čia tokia vaikiška smarvė. Koie telefonai? Puikiai pamenu,kai aplink jokių telefonų,o tik susitikimai,kalbėjimai akis į akį,prisipažinimai tokie patys. O dabar-jei Tau pirma/s neparašo,tai jau ne draugas. EIKIT Jūs tokie,kūriems tokios Demotyvacijos atrodo prasmingos,į laukus,atsigulkit,ir laukit kol jus suės sužverėję žmonės. Taip ir norisi prie kiekvienų tokių žodžių pasakyt-KOKIE skambučiai? KOKIOS žinutės? Atsistoji ir tempi tą savo draugą į lauką iš namų. Žmonės,tiksliau,jaunimas(didžioji dalis),nebemoka gyventi gyvenimo. Tie,kas susivokia,arba bando keisti savo gyvenimo būdą,arba eina lengviausiu keliu-mirtis.
Ai,ir kam aš čia kankinu savo pirštus,tie,kas skaito tokias ilgas mano rašliavas,tikrai viską suprato,ką turiu omenyje. Ir smagu.

Ir štai čia,aš nebežinau ko noriu.

Putiovi batai.

Nebežinau iš blog'o pusės. Viena draugė pastebėjo,jog atrodo,kad rašau tik tuomet,kai būna bloga nuotaika. Nepaneigsiu,nes taip ir yra. Tik kad taip ne visada būna. Dažniausiai. Bet vat,aš tuose įrašuose išsakau savo nuomonę. Kas man nepatinka ir dėl ko tai nepatinka. Ir tai paprasčiausias nuomonės išsakymas.

Pasiūlymas-rašyti apie tai,kas man patinka. O tai lyg šioks toks savęs atskleidimas. O ar aš noriu save būtent taip atskleisti internetui? Nesvarbu,jog skaitytojų mažai.

O ir ar kam nors įdomu,kaip man patinka piešti ir paskui piešinius slėpti nuo visų? Arba,kaip man patinka vaikščioti tamsiu paros metu po apylinkes juokingai atrodant ir gąsdinant sutinkančius žmones? Arba,kaip man patinka nemiegoti ilgai ilgai,ir į mokyklą eiti neišsimiegojus? Arba,kaip man patinka dar daug dalykų?

Gerai gerai,nedarau aš tos dramos. Kiekvienas paskaitęs,tikriausiai galvoja-daryk taip,kaip tau geriau atrodo. bet pasiklausius,tiksliau,paskaičius tokias nuomones,net nebežinau kas geriau. Rašyti apie tai,ką nuveikiau per savaitę,pashare'inti daug "fotkyčių" ir panašiai-nenoriu to daryti. man baugu dėti daug nuotraukų į internetą. Internete manau daug kas per daug atvirauja. Bet,who cares? Visiem taip patinka visus taip greit pažinti,kai tiek daug visi informacijos atskleidžia čia....

AAAA kaip gera,tiesa?

O dabar gali susidaryti vėl toks jausmas,kad aš čia blogos nuotaikos rašau. Gink Dieve,tikrai ne. Kartais taaaip norisi sužinot visų aplinkinių nuomonę. O kai sužinai,norisi išvykti į negynemamą salą,ir ją padaryt gyvenama. Tiesiog ten apsigyventi. Vienai. Nes kai išgirsti kitų nuomonę,toks didelis sąmyšis įvyksta viduje... Kartais gali pasijusti taip,lyg žarnynas apsiverstų aukštyn kojom. Tokiu atveju,visiems norisi parodyti tik vieną ženklą. 

Tie gif'ai daro stebuklus. Čia tarp kitko.

Viiiiskas. Done. Baigiau,gali dabar komentaruose išsilieti,arba eit pasiklausyt popsūxos. Padės,pamatysi.

Kas dėl šios dainos. Tai absurdiška,jog toks nuostabus lietuvių kūrybos klipas,daina susilaukė vis dar tiek mažai peržiūru. Ir šiurpuliukai krato,kai kažkokia suknista SEL'o daina-Žiūriu Į Tave pasauli(ar kaip) jau greit perženks milijono peržiūrų ribą..... Kai visolabo garso takelis. Jokio klipo. O čia-nuostabi daina,klipą galima prilyginti pasaulinio garso žvaigždžių klipams.... Niekada nesuprasiu daugumos lietuvių.

Eik iš čia,eik iš čia,drakoniukai eik iš čia.

Juodojo/raudonojo/violetinio/nematomo/žaliojo drakono metai? Man tai jokio skirtumo.

Šiaip aš nežinau pati jau dabar,kokio blog'o noriu. :D Juokingo,rimto,tuščio ar dar vėjai žino kokio.

Pavyzduukas,naujas blogiukas vienos draugės:

http://kaciolakis.blogspot.com/

Dėkinga esu jai,kad ji jį pradėjo,nes kad jos Tas blog'as yra ir bus įdomus,tai joo.

Pavyzdžiui,dabar aš RickRollin'u. 

Belekaip nuotaiką pakelia. Arba dar vienas blog'as,kur gif'ai taaaip į temą pas tą vyrioką:

http://arnoldo.blogas.lt/

Okay,okay,ko čia rėki? Žinau,daug kur šmeižiau reklamą,bet ne kartą esu minėjus,jog reklamą,kūrią pati darau savo įrašuose,aš mėgstu. Tad nustok cypt,ir skaityk toliau,arba eik į lauką pažaisk su lietumi. Nebent gyveni aliaskoje ir Tau ten sniego yra,tai tuomet ir palipdyt gali iš sniego kokius *ybius,kaip priimtina lietuviam. 

Dabar prisiminiau,kaip mes,visi kiemo vaikai,prie vienos garažų sienos statėm sau namus iš sniego. Atsimenu,kaip aš liūdėjau,kad aš sau lovos nenusilipdau,ir tuomet į pagalbą atėjo sesuo. Geri laikai.

Šiandien sesę išlydėjau stotyje. Ji važiavo į Rūklą. Atvarė tas zaparožietis,nu autobusas,tipo labai afigienas. Apkabinau,ten tipo paverkšlenau,abi pradėjom juoktis,vis dar stovim apsikabinusios,o pro mus praėjo toks vyras,atsitrenkė specialiai į mus ir toliau eidamas sako tokiu aukštu tonu: Oooj kaip gražu! Mes abi į jį pažiūrėjom ir toliau juokiemės.

Aaaai, dar Jonava atnaujina,jau beveik baigia atnaujinti,Jonavos autobusų stotį. Ir ten tokiom cementinėm raidėm yra "JONAVA" padaryta. Nežinau kaip pasakyt. Tai vat. Ir today,with my sister,we noticed, kad jau kai baigs atnaujinimą šios stoties,tai kiekviena eilinė Jonavos pana turės nuotrauka prie šio užrašo. Kaip ir dabar,eilinė pana turi nuotrauką ant geležinkelio, prie savo daugiabučio laiptinės,vaikų žaidimo aikštelė arba dar tokiame sename pastate,tipo kažkada Kultūros centras Jonavoje buvęs ar kas per velnias,pastatas esantis netoli mano mokyklos. Jame ten diskotekos kažkada vyko ar kas. Dabar jau ten mažai jo likę.

O,žiūrėk,jau nemažai prirašiau,um? :)) Koooooks skirtumas,aš,kaip ir tu,mes abu beviltiškai leidžiam laiką. Duok žaibą-Tssss. Tipo rimtai trenkei į ekraną? :DDDDDDDDD Aišku kad netreneki... Dar ne tiek degradas esi. Ar taip? :) 

Nu kąąąą žinau. Šiam kartui tiek. Ikiiiuuuuukazzzzzz.

kadangi mes čia geriau leidžiam laiką,tai užsitūsink iki galo su šia puikia daina ;)