Ne, nesigiriu savo atostogomis prie jūros. Galėjo jos būti geresnės. Bet ir dabar, man, tokiam paprastam žmogui, jos tinka. Jūra. Pareiga. Kas Tau, žmogau, yra jūra?
Kokia Tavo, žmogau, pareiga?
Ši mintis kaip koks ešerys ant prabangaus kabliuko užsikabino, kai mano tėtukas, Šventojoje, savo rikšto sūnaus paklausė:
-Lukai, patinka Tau čia?
-Žinoma, norėčiau čia dar kartą atvažiuoti.
-Atvažiuosi. Dar ne kartą.
O tada šovė į galvą vienas žodis - pareiga.
Ar ji priklauso nuo Tavo padėties visuomenėje? Giminėje? Šeimoje?
Gal.
Dabar paklausk savęs, žmogau, kokia Tavo pareiga šiuo metu? Išnešti šiūkšles, pasikloti lovą, išplauti indus, sutvarkyti namus, padaryti tai, ką mama liepė ar paprašė atlikti? Tu banalus Oh, Tu pagalvojai apie savo pareigą draugams? Pačiam sau? Savo Tėvynei? Aš Tave myliu.
Kaip nuskambėjo... Tuščiai. 11 raidžių kompiuterio ekrane. Be jausmų parašyti. Taip. Nemyliu. nėr čia ko tokia laime dalintis. Niekada nebuvau narcizė. Ir nebūsiu. Ir nemėgstu narcizų. Nes ir aš žmogus, ir aš noriu pasijusti pilnavertiškai.
Tai vat, apie ką aš? Aš didžiuojuosi žmonėmis, kurie turi pareigos jausmą. IR VĖL NUSKAMBĖJO KEISTAI. Ar toks jausmas egzistuoja tarp žmonių? Pas retą, manyčiau, gal ir egzistuoja. Ar įmanoma lavinti jausmus? Ne, kaip čia kitaip pasakius....Ar įmanoma, valdantis būtent tokiais jausmais, padaryti kažką doro?
Oh, mano mama apie kaimyno sūnaus, gal dukters, nesdomėjau, krikštynas prakalbo. Dar mažai jai krikšto vaikų. Ot.
Tai vat, žmogau. Susimąstyk apie savo pareigą. Ot gerai nuskambėtų, jei eidamas atlikti gamtinių reikalų, suriktum - PAREIGA ŠAUKIA! Nuskambėtų nebetaip jau ir banaliai, kaip - gamta šaukia...
Kas man padovanos jūrą, tam padovanosiu savo gyvenimą. Kaip gali kilti klausimas - kuo Tave traukia jūra? Arba pasakyti:
-Kas ta jūra... Atsistoji ir bandai įkvėpti oro, kai į Tave pučia 70m/s vėjo greitis.
TU GAL PRASIPLAUK GALVĄ SU DRUSKINGU VANDENIU, ŪBAGE TU?
Pagalvojau, koks mano gyvenimas būtų, jei rytą vaarą prabusčiau ir užmigčiau šalia jūros. Per dienas sedėčiau prie jūros, ausyse grotų rokas, jazz'as ar repa, o ranka laikytų pieštuką arba juodą rašiklį. Ant kojų būtų popieriaus lapas. Švarut švarutėlis. Ir apie maistą pagalvojau. 5 sekundes. Nes po jų mano mintys nutrūko.
Šią savaitę mano mintys per dažnai trūkinėjo. Dėl vieno žmogaus. Ir itin nejaukaus incidento. Bent jau man.
Nu bet ką aš čia.
Gyvenkit ilgai. Tikėjaisi "ilgai ir laimingai"? Gyvendamas ilgai niekada nebūsi laimingu. Niekada. Nes per ilgą gyvenimą Tu numirsi. tavo siela. Jos nebeliks. Išbluks kaip akmuo sumuštas jūros bangų. Ir ji bus permatoma kiaurai. Net su naktinio matymo akiniais jos nepamatysi.
Maniškė siela dabar išėjus iš manęs. Jaučiu. Ir ji sugrįš, tik kai vėl išvažiuosi iš savo miesto pas kažką.
Gal kas pasiūlys savo namus jaukiam padarui? Na, gal ir nelabai jaukiam, bet padarui?
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą