Negaliu ir nedrįstu sakyti, jog gyvenime esu mažai patyrus.
Būta nemažai pirmų kartų, būta simpatijų pavadinimu "meilė". Būta pirmų kartų ir begalinė baimė grįžti namo, o grįžus namo iš tiesų būnant apkabintai su šypsena. Būta pabėgimų, norų mirti, isterijų, kai mane turėjo tramdyti suaugęs vyras ir atvėsinti su šaltu vandeniu. Būta begalo daug juoko iki ašarų ir dar stipriau. Būta daug akimirkų, kurias norėčiau pakartoti vėl., vėl, vėl ir vėl, ir VĖL. Būta akimirkų, kurias susapnavau, ir tuomet atsirado toks jausmas kaip déjà vu. Būta košmarų, būta nuostabių ir nerealistiškų sapnų, būta ir atvirkščių sapnų - kai nebesupranti, tai sapnas ar tikrovė. Būta troškimų ir svajonių išsipildymų. Būta noro sudeginti žmogų ar jį supjaustyti į skutelius ir išsiklijuoti jais savo kambarį.
Atrodo - būta daug. Kaip ir kiekvieno iš Jūsų gyvenime. bet tai nėra daug. Tai tiesiog... pakankamai. Nors ne, toks žodis netinka. Užtektinai, kad turėčiau. Turėčiau atmintį ir ja galėčiau pasinaudoti prisimenant šiuos dalykus.
O aš norėčiau daugiau. Ne, nenorėčiau prisigerti iki žemės graibyo ir pajusti tą jausmą kitą rytą. Nereikia man tokios patirties. Ne, nenoriu prisirukyti žolytės ar įtraukti marichuanos. Tokios patirties ir man nereikia.
Šiuo metu aš norėčiau tiesiog paprasto, šilto ir jaukaus pasisedėjimo ant minkštos sofos, su karštu puodeliu skanios arbatos su žmogumi. Tas vaizdas iš galvos neišlenda. jaukus kambarys, geltona sofa, aš viena ranka įsirėmusi į atlošą ir parėmus galvą, žiūriu į priešais sėdintį žmogų ir šypsausi, o jis kalba. Atsigeria arbatos. vėl kalba. Tada pertraukėlė. Ir tada pasiekiama jaukumo viršūnė.Ir taip per visą naktį. Daug puodelių arbatos. Bet tai ne problema. Svarbu kontaktas tarp mūsų. Man reikia žmoguas ir laisvokambario. Tik tiek.
Nedaug noriu. Bet brangaus dalyko.
Tai paglostytų mano širdį. Kuri dabar kupina kraujo. Kaip miela, tiesa? O aš noriu jausmų. Jausmų, kurie pripildę mano širdį. Tokių vat būtent jaukių. Nes pasakoti apie ką aš visada turiu. Tik dažnai tyliu. Nes neatsirado dar asmuo, kuris bent pusę to, ką sakau, klausytų susidomėjęs. Aš greitai pastebiu, jog žmogui neįdomu, tad geriau patyliu. Kam taukšti liežuviu, jei tai neduos jokio rezultato.
P.S.S. Pomidorai turi daugiau paslapčių už visus tuos, kurie turi FaceBook'o anketą.
P.S.S.S. Kada pasakysi "Aš myliu Tave" iš širdies?
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą