Paprasta.

Paskutinis šios vasaros įrašas.
Kaip graudu, tiesa?
Žinau, kad ne. NU IR KAS, KAD PASKUTINĖ VASAROS DIENA?
NU IR KAS, KAD PASKUTINĖ VASAROS NAKTIS?
NU? IR? KAS?
Tų vasarų bus dar lygiai tiek pat, kiek iki šiol esi išgyvenęs ir dar daugiau, ir jos bus viena už kitą geresnės. Nes... pasaulis gražus! Labai! Ir mees išprotėjęę.
Šiandien kokias tik 3 valandas buvau tokia faina (kitiem) ir juokiausi. Ir kitus juokinau. Bet tik tiek. O tai labai mažai. nes visą kitą laiką buvau pasinėrus į prisiminimus ir mąstymus. nepripratus esu kone visą dieną būti nostalgijos būsenoje. Buvau nepripratus. Na, ir dar dabar esu. Kažkodėl tikrai nesinori teigti, jog tai kalta paskutinė vasaros diena, kurios aš nejaučiu. pasigirsiu: man į mokyklą ryt nereikia (galėsiu miegoti išvertus pilvą (arba ne) lovoje iki vidurdienio).

Juk kai retai patiri tą jausmą, esi nepripratęs. paprasta. BET KODĖL TAI TURI ATRODYTI TAIP NENORMALU? Kodėl aš turiu atrodyti visiems kitiems faina? Kodėl aš turiu atrodyti visada linksma ir su šypsena? Būkite Jūs su šypsena, būkite Jūs linksmi! O man laikas atsikvėpti, pagalvoti...
Ir vis manęs klausia: KĄ TU TIEK GALVOJI?
Yra ką galvoti, tai ir galvoju. Pradedi nuo obuolių, baigi savo ateities planais ar net pasaulio pabaiga. O tarp šių dviejų apmąstomų dalykų praeina viskas: Tavo draugai, nekenčiami žmonės, šeima, šeimos draugai, Tavo simpatijos, jausmai, išgyvenimai, nutikimai, norų išsipildymai ir griūvimai, svajonės ir visa kita. Kartais tuose apmąstymuose net mažytė boružėlė penkiataškė atrodo tokia prasminga ir reikšminga mano galvoje. IR VISAS TAS MĄSTYMAS TOKS SMAGUS. Tuomet net nedarydamas nieko jautiesi taip, lyg versdamas kalnus. Tuomet jautiesi toks pilnas kažko, toks kažkam reikalingas, toks pilnaviduris gyvas padaras. Žinoma, kartais paliūdėti irgi sveika.

Žinau, kažkoks keistas įrašas vasaros pabaigai, bet ta tokia menka kažkieno pabaiga... Net nemanau jog verta rašyti tai, kaip aš vertinu šią vasarą, kuo ji man kitokia ir panašiai. Nes kas norės, tas pats manęs to paklaus. O dabar, Jums leidus, einu toliau pasinerti į nostalgijos ir prisimiimų jūrą.