Susideginkit.

Juokinga, jog tie patys žodžiai buvo užrašyti ant 2Pac'o nuotraukos, ir autorius buvo 2pac'as... Kad ir kieno šie žodžiai, jie - geri.

Užmigau šiandien. Kažkur po 3h ryto. Galiu garantuoti ir duoti ranką nukirsti, jog užmigau su šypsena. Atsikėliau šiandien. 07:05. Jaučiausi tik gerai nusnūdus. Ačiū sau, jog man to pakako ištverti mokyklą.  Muzikos grotuvas pakrautas, einam į mokyklą. Jėga. Stovim su drauge laukiam josios draugės. Ji vėluoja. Nekenčiu vėluojančių žmonių, ypač tų, kurie šiaip man nepatinka. Velniop. Einam į mokyklą. Taip, Juste, pasijuok, tark porą bendrų frazių, apsimesk kaip klausaisi. O iš tiesų dainuoju galvoje - Baby don't cry, I hope you got your head up! Jėga.
Tik žengus pro mokyklos duris, labai linksma gaidele, kupina kažko, nesvarbu ko, svarbu jog kupina, pradėjau visus smergti. Tas kolidorius iki rūbinės buvo per daug ilgas, jog galėčiau tylėt galvoje, tad su lyg kiekvienu žingsniu visus smerkiau, rėkiau, kaip jų nekenčiu ir tiesiog kiekvienam iš eilės siūliau susideginti:
-Ej, Tu, Tavo veido nematau, bet nesvarbu, susidegink! Ko žiūri? Ėj, Tu fainas, bet vis vien, nekenčiu Tavęs! o Tu?! Riškis savo suknistą šlapią batą (muahaha), o poto eik ir susidegink! Visi Jūs! Susideginkit, vardan mano gerovės....
Ir visa tai galvoje. Kaip miela ir malonu.
Sėdžiu informatikoje. Jungtis kompiuterį. Priklausomybė nuo kompiuterio per tą pamoką tik auga, nors ir dirbi... Tvarkyk dokumentus, kopijuok informaciją, COPY-PASTE (o paskui klykia ant mūsų, jog nesugebame padaryti gerų referatų/skaidrių, nes tik viską kopijuojame ir įklijuojame iš Vikipedijos...), įkelk paveiksliukų... Hell yeah, dingo internetas. Taip ir norėjosi tarti ADIOS BITCHIACHIOS ir išeiti iš kabineto. Bet ne, davė kitą kompiuterį. Kompiuteriai nervina. AUČ, mano akys... Ar jau panaikinau hiperlinką?
Lėtu žingsniu, einam iki anglų kabineto... O ji batų vis dar nepasikeitus... Nemyli Ji manęs.. Laiko kaip už mandavoškę.
Jėga, galėsiu bent per kūno kultūrą išsikrauti su muzika ausyse (nuostabus jausmas). Svajuko dramblionė. LYJA! Taip norėjosi išbėgti į lauką ir tiesiog bėgti, kad nebetektų nieko jausti, dėl nieko gailėtis, o ir kitų gyvybę pasaugojus nesiūlyti susideginti. Tiek jau to. Bėgi salėje, baidaisi krepšinio kamuolių it kokio degtuko kaip žydas ir tiesiog...
Matematika, lietuvių, biologija. Stebiuosi, kaip per tas pamokas neužmigau. Jaučiu, tiksliau, žinau, jog buvo minčių įvairiausių. Apie viską. Ir beveik visų likimus nulėmiau savo fantazijose (kam vis dar linkėjau susideginti, kam tiesiog... Gero saldainio, tiksliau, skanaus...). Bet aš šypsojausi! Šypsojausi prisiminus šypseną. Ir akis. Ir žodžius. Keista, jog nesigailėjau šiandien dėl nieko. Jėga. Ar ir Tu jauti tą jėgą, plūstančia iš Tavo pačio sielos gelmių?
Einu namo... Lietus! Gal jis nuplaus mano norą visus sudegint? Nee... Bet kodėl visi stovi prie stogeliu? Štai jųjų meilė lietui.. O aš  jį myliu. Lietaus lašai tik šiek tiek sulieja vaizdą žiūrint pro akinių stiklą, bet šiaip linksma ir miela... Jis atgaivino. Šaltas lietus visada atgaivina. Gaila, kad jis buvo negausus. Ir ėjau namo be muzikos. Teko pasinerti į prisiminimus. Ir vėl ėjau su šypsena :) Tik nesupratau, kodėl tas vyras pasižiūrėjo keistu žvilgsniu į mane.. Nejau jis nematęs natūralios šypsenos? Arba gyvenimas ją iš jo atėmė... Bet šypsena toks dalykas, jog gali susigražinti ją net jei kas nors ją pavogia. Reikia tik rasti tinkamą būdą susigražinti tą šypseną.
Aš nežinau kodėl, nežinau kokiu tikslu (lyg žinočiau kitų savo įrašų tikslą...), bet norėjau tai parašyti dabar. Apie tą vietą, kurioje praleidžia kone kiekvienas paauglys pusę savo laiko (kai kurie mažiau).
Planuoju įrašą su keliais įdomiai faktais apie save.... Renku faktus (čia kaip koks tyrimas), tačiau jie tikrai bus publikuojami tik kai įsisitkinsiu, jog verta. Jei pasirodys, jog nebus verta, jie liks pas mane. :) Ačiū už supratingumą.

Rimtai, nejaugi mane vieną nervina kalbėti apie kitų gyvenimus? Rimtai užkniso. Erzina. Kiek galima...Kol kalbi apie svetimus, nepamatai, kaip keičiasi Taviškis.. Ir praleidi daug gerų galimybių, nes kol esi nusisukęs ir plepi apie kitus, taviškis laiko ištiestose rankose į Tave tobulą gyvenimo pasiūlymą, o Tu jo nepamatai, ir atsisuki tik tuomet, kai šis nuleidžia rankas... Absurdiška situaciją. Ir kaltinam gyvenimą dėl to. Bet juk gyvenimas irgi ne geležinis.

P.S. SUGEDO MANO AUSINĖS, atkreipėt dėmesį? Ausys mano dabar verkia... Reikės eiti padirbti į stotį, jog nusispirkčiau ausines. Už kiek parduoda čigonai cigaretes? Prastūmus su jais(įsibrovus į jų gaują) tris pakelius cigarečių - uždirbčiau tiek, kad įpirkčiau ausines? :)
P.S.S. dabar einu pažiūrėti kokių gerų video, kad praskaidrinti nuotaiką. Nes tuojaus pradėsiu visiems siūlyti susidegint antrą kartą.