Viskas sutelpa į 4 sienas ir 4 valandas.

Žinai.... Šį kartą tikrai žinai. Kai kuriuose įrašuose po "Žinai...." sekdavo maždaug tokie žodžiai: Žinoma, kad nežinai or Iš kur Tu žinosi.... Tačiau dabar tikrai žinai. Privalai žinoti, kitaip negyveni.
Žmonės šildo. Arba šildo jų žodžiai ir jų akys.
Aplinka šaldo. Arba šaldo pučiantis vėjelis lauke arba neapšiltintos sienos.
Aš dabar turėčiau rašyti ką nors tokio ohoho, nes tai paskutinis šių metų įrašas...
Pasigirsiu. Buvau susitikus su šiandien su Vienaragiu, antrosios Kalėdų dienos išvakarėse. Turiu tik paneigti faktą, jog žiemą nepatogu susitikinėti su žmonėmis. Galima. Tereikia 4 sienų ir 4 valandų. To minimaliai užtenka. Žinoma, ir 2 žmonių. Taigi, nuostabiam vakarui reikia (minimaliai):

• 2 žmonių
• 4 sienų
• 4 valandų
• smegenų (kad megztųsi pokalbis)
• gero oro (šiuo atveju labai tiko šlabdriba už lango ir vampyriškas dangus)
• šypsenos

Sėdžiu, pasikasau ranką (ne, blusų neturiu, joks gyvis nevaikšto mano namuose), ir galvoju.... Nejau nieko neturiu pasakyti paskutiniam įrašui?
Man patinka apie nieką negalvoti gulint karštoje vonioje. Tokioje karštoje, kai Tau rūpi kaip ramiau kvėpuoti ir nenudegti plaučių gulint tokiame karštame vandenyje, negalvojant apie nieką. Tas tuštumas tą akimirką yra neįkainojamas. Kai iškeli ranką, o ji garuoja, tarytum tuoj išnyks.
Žinot (taip, Jūs žinot!), apie meilę galime kalbėti, kalbėti, kalbėti ir vis bus negana, nes pradedant nuo "Žinai", gali tęsti tiek, jog užtektų to apkeliauti aplink visatą 10 kartų skersai išilgai. Tačiau po tų pokalbių vis susimąstai: blemba, meilę reikia jausti ir ja reikia dalintis. O tada prasideda paieškos, su kuo vertėtų dalintis ta meile. O bet tačiau kadangi nes ne kiekvienas yra vertas Tavo meilės, o ir ne kiekvienas Tau jos duoda. Tad aš lieku stovėti tuščioje pagrindinėje gatvėje apsikabinus savo meilę ir neturintikam jos išdalinti.
Dabar tik galiu teigti, jog nekeisčiau savo žmonių į nieką. Ir visiems linkiu išlikti tokiais, kokie dabar esate, nes jai Tu esi mano... Tu esi nuostabus ir Tu esi mano toks, koks esi dabar. Būk nuostabus ir toliau ir nesikeisk! Jei suprasi teisingai, paspausiu Tau ranką, apkabinsiu ir pabučiuosiu. Aš tik pakeisčiau vieną laisvą vietą (kalbame apie meilę). Ir ją mielai užpildyčiau vienu žmogumi. Bet toji vieta užsipildo tik tuomet, jei jis man leis atsistoti į tą vietą apliink jį. ta prasme, žaidžiame šaškėmis. Matai? Vėl apie meilę.
Va!
Aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi dėl šių savo tinklaraštyje aprašytų ir mano pačios sugalvotų dalykų, kurių laikausi ir realiame gyvenime:
x charakterio prilyginimas tankiam spygliuočių miškui
x gyvenimo prilyginimas vaidinimui
x "Tačiau aš mieliau *isiu protą kitiems apie jų gyvenimus, nei tiems patiems apie savąjį" - ką jau padarysi, tokia jau aš.
x Sielos namai
x Neapkynata lyg stipri vandens srovė trykštanti iš žarnos į sieną ir aptaškanti aplink esančius daiktus.
ir taip toliau ir panašiai.
Žodžiu. Ir aš esu nuostabus žmogus. Tik mano nuostabumą pamatyti užtrunka kiek ilgokai.
Sakiau, pasirašysiu sąrašą, ką ketinu padaryti per 2013 metus ir sėkmingai tai vykdysiu. Tikrai tikrai!

P.S. Kam skirta antroji Kalėdų diena? Kad galėtum pasveikinti žmones su šventėmis, kuriuos pamiršai pasveikinti pirmąją dieną.
P.P.S. Žinau, kad skaitai, tad... Ačiū už pasisedėjimą ir gerą pokalbį! Viena kitai išgelbėjom kalėdas... Šiek tiek.
P.P.P.S. Susikūriau tumblr. Kalėdos, stebuklų metas! http://tiesiognu.tumblr.com/