Nesisveikinu, Nesugalvoju, Nereikia, Nenoriu.
Įsteigsiu kokią nors sąjungą, kuri sakys NE "Ne" žodeliukams.Tai būtų visai artima man priešpriešybė. Palaukit, kaip vadinasi tas žodis? Kontrastas? Ne. Bet tiks. Arba paralelė. Bet paralelėje per daug lėlių, todėl naikinsime šį žodį ir sakysime Ne.
Kodėl taip rūpinamasi jaunimo aktyvumu socialiniame gyvenime? Kuriama daug popamokinės veiklos vietų? Nes kitaip jauni žmonės pradės galvoti. Visi žinome, kad tos kuriamos popamokinės veiklos tik papildomai plauna smegenis, kas nori, tas sugeba surasti savo būdų išlieti save ir jie tobulėja puikiai savarankiškai. Norima padaryti taip, kad tie žmonės neturėtų laiko mąstymui. O mąstanti tauta - didelis priešas valdžiai. Džyziz, tas žodis. Jis pasirodė čia. Bet netrinsiu. Aš vėl ne apie tai, apie ką noriu parašyti.
Aš noriu rašyti taip, kaip jie rašo. Noriu pajusti taip, kaip tik jie pajunta. Atrodo - dvelkia tas pats vėjelis, bet jis Tau tik kažkoks paprastas vėjelis, čiut išjudinantis Tavo smegenyse esantį vandenį, kuriame pilna minčių. Jiems tas vėjelis smegenyse sukelia cunamį, ir aš galiu tik skęsti jų minčių cunamyje, bet vis tiek nepajusti pačio cunamio židinio. O norėčiau. Nes jie yra jie, ir aš į juos nepanaši nė per nago juodymą. O gaila.
Aš neesu kosmoso mergaitė, nors labai norėčiau būti. Bet aš nelaikau savęs (mąstymu) eiliniu žmogumi. Tačiau net tą savo menką nepaprastumą galiu greitai prarasti, jei būsiu tarp žmonių, kurie specialiai elgiasi kaip vaikai. Kartais yra tokių žmonių, kurie laižys savo liežuvį, jį vartys kaip katė siūlų kamuoliuką vien todėl, jog tai atrodys juokinga. Toks elgesys mane veda labiau iš proto nei vandens lašėjimas tuščiame kambaryje.
Repas, rokas... Tai tiesiog daugiau nei muzika. Kas yra laimė? Tėtis sakė, jog jam laimė matyti savo dukras laimingas ir suprasti, kad gyventi buvo verta, nors ir buvo keletą akimirkų, kai jį nuo ano pasaulio skyrė vienas žingsnis (čia jau kita istorija. Kažin, koks jausmas būti komoje?). Laimė kai matai, kad Tavo dukra klausosi geros muzikos ir mėgaujasi ja. MJAUW. Ir jis tai sakė grojant... "Back In Black", regis. Ir tas jausmas, kai jauti, kad Tavimi kažkas didžiuojasi. Ir tas jausmas, kai Tu esi tai, dėl ko gyvena Tau pats artimiausias ir brangiausias žmogus. Ir tas jausmas... Tikriausiai geriau už meilę.
O kas laimė Tau? Aš sunkiai kvėpuoju rašant įrašą. Nes aš - ne jie. Man vakar labai rūpėjo, kas Jums yra laimė, o dabar čia rašant, kažkaip sunku kvėpuoti ir nerūpi, kas Jums yra laimė, nes aš - ne jie. Žinoma, vertybė ir laimė trupučiuka skirtingi dalykai, bet mane virkdo, kai vertybė merginai yra papuošalai (nebent jie proproproprosenelės palikimas), kvepalai ar dar koks nors materealus dalykas. Arba Jack Daniel's butelys. Džyyyyziz, susitaupė per 5 metus ant vieno butelio ir tą patį fotkins per kiekvieną švenę. Šlykštus aplinkinis pasaulis. Nors jis yra iliuzija, kurią patys susikuriam. Matom tai, ką norime matyti. Pasirodo, noriu šlykščių dalykų mano sielai. Kažkas gniaužia man kvapą. Tai lyg kieno nors dvarsia sėdi šalia ir liepia būti savimi, tačiau trigdo mano kvėpavimą.
Jokios struktūros, nieko. Man to tiesiog nereikia, nes tai kažkaip ateis savaime, o jei neateis, ji visvien ateis. Nereikia dėl to kažko daryti, būk savimi, žinok, kas yra karma, niekada nempamiršk jos ir gyvensi taip, kaip gyveni, imsi iš gyvenimo tai, kuo gyveni, gausi iš gyvenimo tai, ką atiduosi. Tik atsargiai, ne viskas grįžta taip, kaip išėjo. Nes Tu pats niekada negrįši taip, kaip išėjai.
Kažkaip slaptai pradedu nekęsti žmonių. Gerai, kad mano draugai nėra žmonės.
P.S. Dabar man skauda širdį. Tas daiktas apsiverkė. Tai neturi skambėti graudžiai, tai turėtų skambėti skaudžiai, kaip girdisi šlykštaus piniginio popso gargždesiai Tavo ausyje. O ir šiaip, kai vanduo bėga iš širdies - tai nėra geras ženklas.
P.P.P.S Kažkaip ne taip atrodo įrašo pavadinimas prasidedantis nes.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą