Eikit sau.

Kažko pasigedau. Žmonių? Atrodo, eilinis šeštadienis. Net primenantis vasarą. Bet žmonių deficitas aplink mane. Jo norėdavau. Dabar nenoriu.
Vakar pagaliau pakalbėjau, taip normaliai, su drauge telefonu. Pirmasis toks keistai malonus ilgas pokalbis, kuris manęs nenuvargino. Tai vat, ji man sakė, jog jei rašys kada knygą, ją dedikuos man. Tuomet mano savivertė pakilo. Aš turiu draugų! Tokie menkniekiai, kurie nėra dar patvirtinti ir visai abejotini, tačiau galimi, labai paglosto širdį. Reikia vertinti viską. Blogai ar gerai, mažai ar ne, tačiau reikia vertinti. Draugas. Draugas draugas draugas.
"Yra žmonių kuriem tu ne pohui
Jie čia šalia,gerbk savus,o ne lohus."
Savaitė. Savaitė, kaip ruduo. Savaitė, kai kiekvienas pusdienis praleidžiamas viename pastate, kur aplink Tave gausu žmonių, tačiau su retu pasisveikini, su dar retesniu pakalbi ir su niekuo negali užmegsti tvirto ryšio. nėra jėgų. Nėra jėgų niekam. Nėra jėgų niekam esant tame pastate. Tik iškėlus koją iš jo, galiu skuose skuosti namo, dar prieš tai užsukant į optiką, siūvyklą ir parduotuvę.
Norėčiau gyventi kitokį gyvenimą. Norėčiau gyventi taip, kad jei ir naudočiau tinklaraštį, į jį rašyčiau visai ne tokius dalykus. Visiškai nesusijusius su mokykla. Visiškai nesusijusius su tais pačiais dalykais, su kuriais susiduria kasdienis žmogus. Bet tai tik noras. Nori? Daryk! Veik! Pasakyti net man paprasta... Bet tai eiliniai tušti žodžiai. Mane kausto aplinkiniai ir jų keliamos sąlygos. Mano keliamos sąlygos. Vadinasi, mažai noriu. O gal ne? O gal kaip tik, turiu suprasti, kad taip, kaip yra, yra gerai?
Nauja pradžia. Naujos pradžios yra gerai, jei yra perėjimas prie jų. Čia tas pats, kas dabar, Tau skaitant šiuos žodžius, Tu persikeltumį kokios Vidurio Afrikos džiungles, kuriose gyvena civilizcijos nepaliestos gentys, ir ten turėtum gyventi. Su tais žmonėmis, kurie Tave laiko savo pietumis ar vakariene. Reikia perėjimo ir mažo spaudimo, kad galėtum prisitaikyti. Ah, koks mažas spaudimas, koks perėjimas, kai, protingo draugo žodžiais, ten suvaromi žmonės ir bandoma suvienodinti visų mąstymą, sunaikinti žmogaus asmenybę. Nieko panašaus gali nė nesitikėti. Tad... Taip, čia kreipiuosi ir kalbuosi su savimi. Kentėk. Kentėk ir nepasiduok, bet niekada nepamiršk siekti savo tikslų. Ir niekada nieko sau neįskalbėk, vien dėl vidinės ramybės ir lengvumo.
Ačiū.
Ačiū.

P.S. Ai Nau, obamos maišelis tinka ateivio akių fone.
P.S.S. Ieškau matematiko.
P.S.S.S. Šeštadienis, ir nerandu Tavęs. Po velnių.