Gyvenimas su viena pirštine.

PAGALIAU.
Taip, dabar mini ovacijos, jog pagaliau prisiruošiau parašyti įrašą, kurio taip troškau ir kurį buvau pamylėjus galvoje tūkstantį kartų, kiekvieną kartą praeinant pro paminklą kažkam (prie jo visada būna uždegta žvakė, nukastas takelis iki jo, o ant jo nieko neparašyta, kam atminti jis išskaptuotas. Taip - jis - medinis, tik ne toks medinis, kaip Tavo "prikolai").
Aš klausausi Modern Talking dainos. Wut iz wrong with me... Taip būna tik tada, kai žiauriai nurauna stogą (žiauriai-tiek, kad stogas persikėlęs gyventi į negyvenamą salą pasikeitė tautybę ir vardą) ir kuomet būna linksma. O dabar visiškai ne laikas linksmintis. Tai va.
Aš apie pirštinę... Sunkus gyvenimas su viena pirštine. Ypač, kai už kišenės ribų egzistuoja -15/-20 šaltukas. Žinoma, man patinka, kai rankos nušąla iki trečios stadijos: 1. Tu pradedi jausti šaltuką, glostantį Tavo itin švelnią odą (mano rankų oda yra panaši į Zimbabvėje gyvenančios močiutės (kaip nerealiai skamba) rankas
- gražios, daug mačiusios ir daug padėjusios. Ne, aš savęs negiriu); 2. Toks jausmas, lyg šaltukas pradeda spaugti Tavo kraujagysles ir Tu nebejauti rankų, jos tiesiog pradeda tirpti; 3. Kažkas kažkaip (smegenys) pagaili Tavo rankų ir pradeda siųsti energiją į Tavo rankeles ir jos pradeda kaisti tarytum laikytum jas šaltosios ugnies židinyje. Tuomet jaučiu žiauriiai gerą jausmą, gal net geresnį, nei valgant guminukus.
O BET TAČIAU KADANGI NES, kai žnai, kad kišenėje yra viena šilta pirštinė.... Susilaikyti jos neužsidėjus yra sunkiau, nei susilaikyti ir atsisakyti siūlomo guminuko (žinantys mano aistrą ir neišdildomą meilę jiems - supras). Na, tarkime, gerai. Užsidedi. Vieną pirštinę. O KAS TADA?
Tavo kūnas pradeda streikuoti, o smegenų pusrutuliai (jei tokius turite) pradeda kovoti vienas su kitu. Juk toji kūno pusė, kuri apšildyta pirštine, yra šiltesnė, o kitoji vis dar mėgaujasi meilės akimirkomis su šalčiu.
Nežinau kaip Tau, bet man tada net akyse pasaulis maišosi, pradedu į viską žiūrėti pro aptaškytus įvairiausiomis tamsių tonų spalvomis (jezau kaip ne metaforiškai nuskambėjo).
Susinervinau ir padėjau pirštinę į "Išskirtų porų" kolekciją. Ten gal yra 15 auskarų ir viena pirštinė.
"Tai buvo tobula diena, žiūrėsim kokia bus naktis"

Myliu penktadienius vien dėl mokyklos. Ir etikos. Paskutinį penktadienį, pirmą po atostogų, kalbėjome apie tai, kaip Plutonas suprato tobulą idėją... Aš jį myliu! Mano galvoje iš kažkur buvo tai, ką jis prieš tūkstančius metų sakė, skleidė ir užrašė. Aš gal kitame įraše apie tobulumą Jums labiau paknisiu protą. Dabar užteks kovos tarp dviejų kūno ir smegenų pusių.
P.S. Aš vis dar laikausi nuomonės, jog prie širdies yra prisikabinęs optimizmo kristalėlis. Tik jis trumpam nustojo švytėti.
P.P.S. Mokykla visus (ne)visais laikais *iso.
Parašyk man.

Eilinį kartą galvoje įrašas atrodė sexualesnis ir filosofiškesnis.